Šventasis Jonas Nepomukas - Trakų miesto globėjas
Šventasis Jonas Nepomukas apie 1340 m. kilo iš mažo Nepomuko miestelio netoli Pilzeno, Bohemijoje. Prahos ir Paduvos universitetuose studijavo teologiją ir kanonų teisę. 1380 m. įšventintas į kunigus. Vėliau apsigynė kanonų teisės daktaro vardą ir pradėjo darbą Prahos arkivyskupijoje. 1389 m. paskirtas Prahos šv. Vito katedros kanauninku, ėjo Prahos vyskupijos generalvikaro pareigas, buvo Čekijos karaliaus Vaclovo IV Liuksemburgiečio (1378-1419) žmonos Joanos nuodėmklausiu. Kilus ginčui tarp karaliaus Vaclovo IV ir Prahos arkivyskupo Jano Jenšteino (1350-1400) dėl bažnyčios įtakos valstybei, palaikė arkivyskupo pusę. Už pasipriešinimą karaliui Jonas Nepomukas buvo suimtas, tardomas, kankinamas ir pasmerktas myriop. Karaliui įsakius, 1393 m. kovo 19 d. Naktį buvo surištas ir nuo tilto įmestas į Vltavos upę.
Popiežius Inocentas XIII (1721-1724) 1721 m. gegužės 31 d. Joną Nepomuką paskelbė palaimintuoju. Po aštuonerių metų popiežius Benediktas XIII (1724-1730) 1729 m. kovo 19 d. Joną Nepomuką kanonizavo. Gegužės 16 diena tapo šv. Jono Nepomuko diena. Šis šventasis laikomas Čekijos, kunigų, upeivių, sielininkų, malūnininkų, tiltų globėju, saugančiu nuo potvynių ir visų vandens nelaimių, be to, tikima, kad globoja visus neteisingai apkaltintuosius..
Šventasis dažnai vaizduojamas su kunigo drabužiais, jį pažinti taip pat padeda balta kamža arba rochetė ir biretas ant galvos. Kiti atributai – krucifiksas, palmės šakelė, kartais knyga ar nimbas su penkiomis žvaigždutėmis, primenančiomis legendą apie Vltavos upėje sužibusias žvaigždes, kai Jonas Nepomukas buvo numestas nuo tilto. Kitas, retesnis simbolis – raudonas liežuvis.
1702 m. Vilniaus jėzuitų spaustuvėje išleidžiama knyga apie šv. Jono Nepomuko gyvenimą. Lietuvos – Lenkijos valdovas Augustas II (1709-1733) šv. Joną Nepomuką pasirinko valstybės patronu, greta šv. Stanislovo ir šv. Kazimiero. XVIII a. antroje pusėje į Lietuvos – Lenkijos valstybę šio šventojo kultą atnešė jėzuitai. Vilniuje prie Trinitorių vienuolyno veikė šv. Jono Nepomuko brolija. Greitai šv. Jonas Nepomukas tapo vienu populiariausiu šventųjų.
Trakų mieste, Vytauto ir Karaimų g. pradžioje stovi koplytstulpis, kuris pirmą kartą paminėtas 1622 m. Su šv. Jono Nepomuko vardu ir šiuo koplytstulpiu susiję daug Trakų miesto legendų. Viena legenda byloja, kad XVIII a. Užutrakio savininkas Laurynas Odinecas plaukė Galvės ežeru, kai staiga kilo audra, ir jis pradėjo skęsti. Dvarininkas pradėjo nuoširdžiai melstis ir prašyti šv. Jono Nepomuko pagalbos. Staiga prasidėjusi audra, staiga ir nurimo. Išsigelbėjęs L. Odinecas užsakė skulptūrą šventajam ir įkėlė ją į koplytstulpį. Turgaus aikštėje koplytstulpis su šv. Jonu Nepomuku stovėjo iki 1863 m. sukilimo. Po sukilimo pralaimėjimo caro valdžia įsakė nuversti šventąjį nuo kolonos. Nors buvo pasiūlyta nemaža pinigų suma, niekas iš vietinių gyventojų nesutiko vykdyti šio įsakymo. Tačiau atsirado toks vienas, kuris sutiko imtis šio darbo, pasistatė kopėčias, paėmė kirvį. Staiga kopėčios lūžo, o nenaudėlis nukrito ir sulaužė koją. Tada Trakų policijos viršininkas iškvietė kazokus, kurie ir nuvertė šventojo skulptūrą. Tik 1935 m. šv. Jono Nepomuko skulptūra, sukurta Vilniaus skulptoriaus Stanislovo Horno – Poplavskio (1902-1997), atstatyta į senąją vietą. Šventasis savo vietoje išstovėjo iki 1960 m., kai uolūs ateistai nukėlė skulptūrą ir įmetė į Lukos ežerą. Muziejaus darbuotojai ištraukė skulptūrą iš ežero ir saugojo muziejaus fonduose iki 1990 m. Tais pačiais metais skulptūra buvo restauruota Prano Gudyno restauravimo centre. Restauruota šv. Jono Nepomuko skulptūra gražinta Trakų miestui ir vėl grįžo į senąją vietą.
2015 metais sukanka 25 metai, kai Trakuose įvyko pirmoji šv. Jonui Nepomukui skirta miesto šventė.
