Dailininkas. Gimė 1884 m. spalio 25 d. Kaune, mirė 1940 m. spalio 16 d. Vilniuje. Palaidotas Antakalnio kapinėse (kapas neišlikęs).

Baigė Prekybos mokyklą Kaune, 2 metus studijavo meno akademijoje Petrapilyje, 1904–1906 m. tęsė studijas Krokuvos meno akademijoje, vėliau įstojo į jėzuitų kunigų seminariją Galicijoje, mokėsi pas pijorus.

Nebelaukdamas paskutiniųjų šventinimų paliko seminariją, tad kunigu netapo. Didžiojo karo metu tarnavo caro kariuomenėje. 1916 m. išklausęs sutrumpintą karo mokyklos kursą Kijeve, gavo karininko laipsnį ir tarnybą baigė būdamas poručikas. Buvo tris kartus sužeistas. Iki 1919 m. gyveno Ukrainoje, iš ten grįžo į Nepriklausomą Lietuvą, apsigyveno Ukmergėje. Dirbo mokytoju: dėstė piešimą, kaligrafiją ir fizinę kultūrą visose miesto mokyklose – lietuvių, rusų, lenkų ir žydų. 1925 m. persikėlė gyventi į Gelvonus (Ukmergės apskr.), mokytojavo vidurinėje mokykloje. 1927 m. atvyko gyventi į Jonavą. Jonavoje tapė nepaprastai daug. Ignatavičių namuose lankydavosi prezidentas A. Smetona.

J. Ignatavičius nutapė J. Mateikos „Žalgirio mūšio“ 3 kopijas, prezidento A. Smetonos portretą ir daugybę kitų darbų, kurių likimas šiandien nežinomas. Jonavos bažnyčioje yra išlikę kunigaikščio Vytauto ir Šv. Kazimiero portretai bei kompozicija „Paskutinė vakarienė“. Dekoravo Jonavos kleboniją, tačiau šis pastatas neišliko. Du dailininko darbai yra Žeimių bažnyčioje. Po Lietuvos bažnyčias J. Ignatavičius yra išbarstęs nemažą dalį savo kūrybinio palikimo: Metropolijos kunigų seminarijai Kaune nutapė Žalgirio mūšio, Trakų pilies, Gedimino pilies vaizdus, Vytauto portretą ir kt. Marijampolės Marijonų gimnazijai 1929 m. nutapė Popiežiaus Pijaus XI, A. Smetonos, arkivyskupo Matulevičiaus, vyskupų Karoso ir Reinio, prof. Bučio, kun. Andziulio, kunigaikščio Vytauto portretus. Daug paveikslų 1929 m. ir 1932 m. buvo nutapyta jėzuitų bažnyčiai Kaune. Dekoravo Truskavos bažnyčią ir kt.

Kražių skerdynių 40-ties metų sukakčiai Juozas Ignatavičius paruošė parodą, kuri buvo atidaryta 1934 m., veikė Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje ir kitur. Pinigus šiai parodai įkeitęs namus pasiskolino iš banko. Žmogus, tvarkęs dailininko finansinius reikalus, su pasiskolintais pinigais pabėgo į Ameriką, o Ignatavičiai liko be namų. Tokiu būdu J. Ignatavičius su šeima buvo priverstas palikti Jonavą ir 1935 m. persikėlė į okupuotą Vilnių. Gyveno Misionierių vienuolyne, dekoravo Vilniaus bažnyčias.