Lenkų poetė. Gimė 1892 m. rugpjūčio 19 d. Vilniuje, mirė 1983 m. vasario 16 d. Poznanėje.

1908–1909 m. studijavo Oksfordo universitete. 1914 m. baigė Jogailos universitetą Krokuvoje.

Per Pirmąjį pasaulinį karą rusų armijos sanitarė.

Nuo 1918 m. gyveno Varšuvoje, dirbo Užsienio reikalų, vėliau Karo ministerijoje.

1926–1935 m. J. Pilsudskio asmeninė sekretorė.

1939 m. evakuavosi į Rumuniją; internuota.

Nuo 1947 m. gyveno Poznanėje.

Poezijai (rinkiniai „Ikaro skrydžiai“ 1911, „Fenikso mirtis“ 1922, „Pelenai ir perlai“ 1930, „Lietuvos lakštingala“ 1936, „Pašnibždomis“ 1966) būdinga emocingumas, romantinė pasaulėjauta, tautosakos ir religiniai motyvai, tradicinė eilėdara.

Lietuviškos tematikos eilėraščiuose reiškiamos unijinės nuostatos.

Parašė eilėraščių vaikams, dramos kūrinių, atsiminimų apie J. Pilsudskį („Takelis prie kelio“ 1938, 1989).

K. Ilakovičuvnos eilėraščių paskelbta ir lietuvių kalba.