Gyvavedė vėgėlė

Rezervuoti vizito laiką
Užsakyti geros kokybės skaitmeninį vaizdą
Muziejus Lietuvos jūrų muziejus
Fondas pagrindinis
Eksponato tipas piešinys 
Sritys vaizduojamoji dailė
Pirminės apskaitos numeris LJM LJM 11396/20
Inventorinis numeris LJM D 198/20
Matmenys aukštis x plotis – 16 x 22,5 cm
Medžiagos akvarelinis popierius
Atlikimo, pagaminimo technika piešimas 
Autentiškumas originalas 
Autorius (-iai)
Saulius Karalius
Sukūrimo data 2014 m.
Sukūrimo vieta Klaipėdos m. sav., Lietuva
Daugiau informacijos

Aprašymas

Eksponato aprašymas

Detalus gyvavedės vėgėlės piešinys.

Gyvavedė  vėgėlė - pailga, kiek į ungurį panaši žuvis neneršia ikrų, bet veda gyvus jauniklius, kaip tai daro žinduoliai ar kai kurios ryklių rūšys. Jaunikliai gimsta apie 4-5 cm ilgio, taigi būna visai savarankiški. Patelės nėštumas trunka ilgai, net iki pusės metų. Žuvis yra unikali dar viena biologine ypatybe – patelės pilvo ertmėje esantys jaunikliai, po to kai sunaudoja trynio maišelio atsargas, sugeba prisitvirtinti prie motinos kiaušidžių folikulų ir savotiškai žįsti, taip gaudami iš motinos visas gyvybiškai reikalingas maisto medžiagas. Priklausomai nuo dydžio  patelės veda nuo 30 iki 400 jauniklių. Skirtingai nuo bendravardės, tik gėluosiuose vandenyse gyvenančios vėgėlės, gyvavedės vėgėlės yra jūrinės žuvys, paplitusios Atlante bei Baltijos jūroje. Nors Baltijos jūra Lietuvos priekrantėje yra apygėlė, o vandens druskingumas čia tesiekia 6-8 promiles, tačiau toks vanduo dar tinkamas gyventi gyvavedėms vėgėlėms, svarbu, kad būtų palanki gyvenamoji aplinka. Kaip tik tokia aplinka – gausiai akmenuotas dugnas Lietuvos jūrinėje priekrantėje vietomis pasitaiko nuo Olandų kepurės iki Palangos. Įvairiais dumbliais apaugę akmenys sudaro daug slėptuvių, kuriomis ir naudojasi šios nedidelės dugninės ir mažai  judrios žuvys. Gyvavedės vėgėlės užauga apie 40 cm ilgio. Minta jos įvairiais dugno bestuburiais: moliuskais, vėžiagyviais, kirmėlėmis, kitų žuvų ikrais bei mailiumi. Nors Baltijoje visai nesijaučia potvynių bei atoslūgių, tačiau didžiojoje gyvavedžių vėgėlių paplitimo arealo dalyje potvyniai ir atoslūgiai yra tikrai intensyvūs. Nenuostabu, kad sekliai gyvenančios ir mažai judrios žuvys dažnai patenka į atoslūgių spąstus, keletui valandų atsidurdamos mažose vandens valkose ar net išvis sausumoje tarp jūrinių dumblių. Drėgnoje aplinkoje šios žuvys puikiausiai išgyvena ir, kol sulaukia naujos potvynio bangos, sugeba kvėpuoti atmosferos oru. Gyvavedės vėgėlės pasižymi slidžia, bežvyne oda, kurios spalva gerai imituoja dugno spalvą ir puikiai paslepia žuvis nuo akylų plėšrių žuvų bei žuvėdžių jūrinių paukščių akių.

Kiti pavadinimai

Pagrindinis pavadinimas

Pavadinimas Kalba Tipas Data  
Gyvavedė vėgėlė įrašas pirminės apskaitos knygoje daugiau informacijos...

Papildomi pavadinimai

Pavadinimas Kalba Tipas Data  
Zoarces viviparus (Linnaeus, 1758) lotyniškas daugiau informacijos...

Komplektiškumo informacija

Klaida..

Informacija apie aprašą

Duomenis pateikė Rūta Mažeikienė
Informacijos literatūra, šaltiniai
Jūros knyga: Baltijos jūros pasauliai, sud. Morkvėnas Ž., Daunys D., Vilnius: Baltijos aplinkos forumas, 2015, 80, 82 puslapiai.

Eksponato autorinės turtinės teisės