Gyvavedė vėgėlė
LIMIS portale skelbiamą skaitmeninį turinį galima naudoti komerciniais ir nekomerciniais tikslais. Naudojant skaitmenines bylas, reikia nurodyti šiuos duomenis: autorius; eksponato pavadinimas; pirminės apskaitos numeris arba inventorinis numeris; muziejaus, kuris saugo eksponatą, pavadinimas; eksponato senas.limis.lt puslapio adresas. Tuo atveju, kai autorius nežinomas ar yra anonimas, reikia nurodyti, kad autorius nežinomas arba yra anonimas. Jei naudojama eksponato nuotrauka yra sukurta fotografo, reikia nurodyti ir fotografo vardą bei pavardę.
Lietuvos jūrų muziejus yra pateiktos informacijos savininkas. Visose dokumentų kopijose ir (arba) programose turi būti išsaugotas autorių teisių ženklas ©, užregistruotų prekių ženklai ®, kuriuos draudžiama pašalinti.
Tinklalapį formatuoja, dizainą kuria ir palaiko UAB „Nortal“, UAB „Alna Software“, UAB „Asseco Lietuva“ ir Lietuvos dailės muziejus. Bet kokius dizaino elementus kopijuoti ar imituoti kituose tinklalapiuose yra draudžiama.
LIMIS portale skelbiamą skaitmeninį turinį galima naudoti komerciniais ir nekomerciniais tikslais. Naudojant skaitmenines bylas, reikia nurodyti šiuos duomenis: autorius; eksponato pavadinimas; pirminės apskaitos numeris arba inventorinis numeris; muziejaus, kuris saugo eksponatą, pavadinimas; eksponato senas.limis.lt puslapio adresas. Tuo atveju, kai autorius nežinomas ar yra anonimas, reikia nurodyti, kad autorius nežinomas arba yra anonimas. Jei naudojama eksponato nuotrauka yra sukurta fotografo, reikia nurodyti ir fotografo vardą bei pavardę.
Lietuvos jūrų muziejus yra pateiktos informacijos savininkas. Visose dokumentų kopijose ir (arba) programose turi būti išsaugotas autorių teisių ženklas ©, užregistruotų prekių ženklai ®, kuriuos draudžiama pašalinti.
Tinklalapį formatuoja, dizainą kuria ir palaiko UAB „Nortal“, UAB „Alna Software“, UAB „Asseco Lietuva“ ir Lietuvos dailės muziejus. Bet kokius dizaino elementus kopijuoti ar imituoti kituose tinklalapiuose yra draudžiama.
Muziejus | Lietuvos jūrų muziejus | ||
Fondas | pagrindinis | ||
Eksponato tipas | piešinys | ||
Sritys | vaizduojamoji dailė | ||
Pirminės apskaitos numeris | LJM LJM 11396/20 | ||
Inventorinis numeris | LJM D 198/20 | ||
Matmenys | aukštis x plotis – 16 x 22,5 cm | ||
Medžiagos | akvarelinis popierius | ||
Atlikimo, pagaminimo technika | piešimas | ||
Autentiškumas | originalas | ||
Autorius (-iai) | Saulius Karalius | ||
Sukūrimo data | 2014 m. | ||
Sukūrimo vieta | Klaipėdos m. sav., Lietuva
|
Aprašymas
Eksponato aprašymas | Detalus gyvavedės vėgėlės piešinys. Gyvavedė vėgėlė - pailga, kiek į ungurį panaši žuvis neneršia ikrų, bet veda gyvus jauniklius, kaip tai daro žinduoliai ar kai kurios ryklių rūšys. Jaunikliai gimsta apie 4-5 cm ilgio, taigi būna visai savarankiški. Patelės nėštumas trunka ilgai, net iki pusės metų. Žuvis yra unikali dar viena biologine ypatybe – patelės pilvo ertmėje esantys jaunikliai, po to kai sunaudoja trynio maišelio atsargas, sugeba prisitvirtinti prie motinos kiaušidžių folikulų ir savotiškai žįsti, taip gaudami iš motinos visas gyvybiškai reikalingas maisto medžiagas. Priklausomai nuo dydžio patelės veda nuo 30 iki 400 jauniklių. Skirtingai nuo bendravardės, tik gėluosiuose vandenyse gyvenančios vėgėlės, gyvavedės vėgėlės yra jūrinės žuvys, paplitusios Atlante bei Baltijos jūroje. Nors Baltijos jūra Lietuvos priekrantėje yra apygėlė, o vandens druskingumas čia tesiekia 6-8 promiles, tačiau toks vanduo dar tinkamas gyventi gyvavedėms vėgėlėms, svarbu, kad būtų palanki gyvenamoji aplinka. Kaip tik tokia aplinka – gausiai akmenuotas dugnas Lietuvos jūrinėje priekrantėje vietomis pasitaiko nuo Olandų kepurės iki Palangos. Įvairiais dumbliais apaugę akmenys sudaro daug slėptuvių, kuriomis ir naudojasi šios nedidelės dugninės ir mažai judrios žuvys. Gyvavedės vėgėlės užauga apie 40 cm ilgio. Minta jos įvairiais dugno bestuburiais: moliuskais, vėžiagyviais, kirmėlėmis, kitų žuvų ikrais bei mailiumi. Nors Baltijoje visai nesijaučia potvynių bei atoslūgių, tačiau didžiojoje gyvavedžių vėgėlių paplitimo arealo dalyje potvyniai ir atoslūgiai yra tikrai intensyvūs. Nenuostabu, kad sekliai gyvenančios ir mažai judrios žuvys dažnai patenka į atoslūgių spąstus, keletui valandų atsidurdamos mažose vandens valkose ar net išvis sausumoje tarp jūrinių dumblių. Drėgnoje aplinkoje šios žuvys puikiausiai išgyvena ir, kol sulaukia naujos potvynio bangos, sugeba kvėpuoti atmosferos oru. Gyvavedės vėgėlės pasižymi slidžia, bežvyne oda, kurios spalva gerai imituoja dugno spalvą ir puikiai paslepia žuvis nuo akylų plėšrių žuvų bei žuvėdžių jūrinių paukščių akių. |
Kiti pavadinimai
Pagrindinis pavadinimas
Pavadinimas | Kalba | Tipas | Data | |||||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|
Gyvavedė vėgėlė | įrašas pirminės apskaitos knygoje | daugiau informacijos...
|
Papildomi pavadinimai
Pavadinimas | Kalba | Tipas | Data | ||||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
Zoarces viviparus (Linnaeus, 1758) | lotyniškas | daugiau informacijos...
|
Komplektiškumo informacija
Informacija apie aprašą
Duomenis pateikė | Rūta Mažeikienė | |
Informacijos literatūra, šaltiniai |
|
Eksponato autorinės turtinės teisės
Savininkas | Lietuvos jūrų muziejus |