Titulinis lapas: slapyvardis, knygos pavadinimas, leidyklos pavadinimas.

Knygos sandara: p. 7-15  I skyrius „Eglė duoda žodį...“; p. 17-32 II skyrius „Pagrobta“; p. 33-45 III skyrius „Baltijos dvasia“; p. 47-60 IV skyrius „Žemės ilgesys“; p. 61-65 V skyrius „Jie prisiekė“; p. 67- 73 VI skyrius „Grįžimas tėviškėn“; p. 75-84 VII skyrius „Išdavimas“; p. 85-96 VIII skyrius „Kur namučiai namai“.

Turinio anotacija: poema pagal lietuvių liaudies pasaką „Eglė žalčių karalienė“. Kartu su dviem seserimis Baltijos jūroje besimaudžiusi jauna mergina Eglė savo drabužiuose suranda žaltį − Žilviną. Šis žmogaus balsu, mainais už drabužius, prašo Eglės pasižadėti už jo tekėti, ką ji lengvabūdiškai padaro. Po trijų dienų tūkstančiai žalčių iš jūros apsilanko Eglės tėvų sodyboje ieškodami pažadėtosios nuotakos, tačiau šeimyna tris kartus iš eilės bando juos apgauti pakišdama žąsį, avį ir karvę. Visus kartus apie apgaulę žalčius perspėja gegutė. Žalčiams užpykus dėl apgavystės, tėvai išsigandę išleidžia Eglę tekėti už Žilvino.

Vietoj šlykštaus žalčio Žilvinas pasirodo Eglei tikruoju savo pavidalu, kaip gražus jaunas vyras. Atšventusi vestuves ir susilaukusi keturių vaikų − sūnų Ąžuolo, Uosio bei Beržo ir jaunėlės Drebulės − pora laimingai gyvena po jūra. Vieną dieną Eglė užsimano aplankyti savo gimines sausumoje, tačiau Žilvinas griežtai tam prieštarauja. Kad galėtų aplankyti savo gimines, ji turi įvykdyti tris neįvykdomas užduotis: suverpti niekad nesibaigiantį pluošto kuodelį, sunešioti geležines klumpes ir iškepti pyragą nenaudodama jokių indų. Šias užduotis Eglė įvykdo padedama raganos, ir vyras sutinka ją išleisti namo.

Iškeliaujančiai Eglei Žilvinas papasakoja, kaip jį prisikviesti. Tam naudojamas užkalbėjimas, kurį žino tik ji ir jos vaikai. Nenorėdami paleisti Eglės iš namų, dvylika jos brolių bando iš vaikų iškvosti, kaip galima prisišaukti Žilviną. Mušami sūnūs užkalbėjimo neišduoda, tačiau prievartos išsigandusi Drebulė viską pasako. Panaudoję užkalbėjimą, broliai prisikviečia Žilviną ir jį užkapoja dalgiais.

Atgal į jūrą susiruošusi Eglė šaukia savo vyrą, tačiau jis jai pasirodo kraujo puta. Žilvinas pasako, kas jį nužudė ir kas išdavė slaptą užkalbėjimą. Sielvartaujanti Eglė užkeikia savo vaikus − už savo stiprybę sūnūs paverčiami tvirtais ąžuolu, uosiu ir beržu, o išsigandusi dukrelė − amžinai virpančia drebule. Pati našlė pasiverčia egle.

Iliustracijos: viršelyje, tituliniame lape, p.: 7, 9, 17, 25, 33, 42, 47, 57, 61, 64, 67, 75, 78, 85, 89, 96.

EX LIBRIS BB BERNARDAS BRAZDŽIONIS