Titulinis lapas: autoriaus vardas, pavardė, knygos pavadinimas, žanras, leidimo vieta ir metai. Antroje lapo pusėje nurodyta leidykla, mecenatas, viršelio dailininkas, autorinės teisės, spaustuvė, knygos egzempliorių skaičius.

Knygos sandara: p. [7] V. Šekspyro poemos ištrauka (anglų k.); Autoriaus pastaba; p. 910 Veikėjai (sąrašas su charakteristikomis); p. 11-41 „PIRMAS VEIKSMAS“; p. 43-73 „ANTRAS VEIKSMAS“; P. 75-109 „TREČIAS VEIKSMAS“.

Turinio anotacija: „Meilės mokyklos" veiksmo vieta yra „New Yorkas, ne tiek iš stiklo ir plieno, kiek iš sapnų...“. Tas savotiškas vietos nekonkretumas duoda didelę laisvę autoriaus fantazijai. Ta laisve pasinaudodamas, A. Landsbergis savo veikėjų (ypač „herojaus“ Levo Bangžuvėno) sapnų, svajonių, slapčiausių troškimų aspektą kaip tik ir iškelia, pabrėžia, išryškina ir scenoje paverčia dabar vykstančiu faktu. Skaitytojams daug ko sugestionuoja (o statytojus beveik įtaigoja ir autoriaus prisipažinimas, kad veikalo forma paveikęs „Laterna magica procesas, jungiąs filmą ir gyvus aktorius“. Taigi iš statytojų reikalaujama išradingumo, vaizduotės ar net technikinių priemonių, kas lyg ir reikštų, jog veikalas nebuvo rašytas turint galvoje tradiciškai suprantamas „esamas sąlygas“. <...> „Meilės mokykloje“ A. Landsbergis kaip sykis pajuokia tradiciškai ir paviršutiniškai suprantamą „patriotizmą“, mūsų tautos „ambasadoriumi“ šiame krašte išsirinkdamas sėkmingą spekuliantą, savanaudį, garbėtrošką, snobą, mažai aptašytą Balbieriškio berną Levą Bangžuvėną (jam labai tiktų amerikiečių blogąja prasme vartojamas "bully" terminas), į šį kraštą atvažiavusį "ne Amerikos pamatyti, bet pakeist Ameriką", kuriam visi amerikonai yra kvaili pienburniai, amerikonkos — išdžiūvusios ir vazelinuotos manekenės, visi dy-pukai — ubagai. Tradicine prasme veik visi "Meilės mokyklos" veikėjai (jie — lietuviai, kaip antai: McNeice-Miknys, Miss Adenoid-Antanaitis ar Libidinous-Lebedė-nas) yra neigiami, veik visos situacijos iškelia jų blogąsias puses. Tačiau ir šitaip parodyti jie nėra atstumiantys, tik juokingi, nes žmogiški, gyvi. O, be to, autoriaus lygiai traktuojami. Ne sūnų ir posūnių principu. Algirdas Landsbergis niekur nemoralizuoja. Jis tartum leidžia kiekvienam savąja kilme perdėtai besipučiančiam tautiečiui žvilgterėti pro stipriai didinantį stiklą į tamsiausius, niekam neatskleidžiamus savo sielos užkampius ir išvadas pasidaryti pačiam. "Meilės mokykla" yra papročių ir charakterių komedija.“ („Aidai“, 1966-05/Gegužė).