Knyga. Kelionė: premijuotas romanas

Rezervuoti vizito laiką
Užsakyti geros kokybės skaitmeninį vaizdą
Muziejus Maironio lietuvių literatūros muziejus
Fondas pagrindinis
Eksponato tipas knyga (leidinys, spaudinys) 
Sritys spaudiniai
Pirminės apskaitos numeris MLLM BBR GEK 1409
Inventorinis numeris MLLM MB 1420
Matmenys ilgis x plotis – 19,4 x 13,7 cm
Medžiagos spaudos popierius 
Atlikimo, pagaminimo technika antspaudavimas  rašymas  spauda 
Autentiškumas originalas 
Autorius (-iai)
Sukūrimo vieta Čikaga, JAV
Pagaminimo data 1954 m.
Daugiau informacijos

Aprašymas

Eksponato aprašymas

1953 metais A. Landsbergiui už romaną „Kelionė” skirta dienraščio „Draugas” premija.

Prieštitulinis lapas: autoriaus vardas, pavardė, knygos pavadinimas. Antroje lapo pusėje nurodyta leidėjai, leidimo metai, spaustuvė, leidimo vieta.

Titulinis lapas:  autoriaus vardas, pavardė, knygos pavadinimas, žanras, leidyklos emblema. Antroje lapo pusėje nurodyta aplanko dailininkas.

Turinio anotacija: „Kelionės“ rėmai nėra komplikuoti. Knyga turi šiek tiek bendro su vadinamaisiais kelionių romanais. Skirtumas tasai, kad čia veikimas eina ne normaliose, o karo metų aplinkybėse, — bėgimas iš Lietuvos, prievartinis darbas vokiečių fabrike, nacių žlugimas ir galutinis vyriausio veikėjo apsisprendimas: atsigręžti prieš raudonąjį tvaną! Į šiuos spielčius įspraudžiamos įvairios scenos ir žmonės. Matome paskutinį Lietuvos vaizdą, kelionę svetur, darbus prie mašinų, pokarinę suirutę, idėjiškai skirtingus personažus — nacinės, komunistinės, krikščioniškos spalvos, arba ir visai be jokių spalvų. Visa tai lengvai galėtų sutilpti ir mūsų tradicinio romano apimtyje. Tačiau Algirdas Landsbergis, psichologine prasme, prašoksta ligšiolinę mūsų grožinės prozos vagą ir įneša moderninės psichologijos, vietomis gan gausiai. Jo knygos lapuose randame ir pasąmonės, ir sapnų, ir dar kitų ne taip jau racionalių savybių <...> pasąmoninis gyvenimas jo romane yra sukontroliuotas ir suveržtas. Jis neišeina į lankas, o yra santūrus ir naujosios psichologijos pastangomis pasinaudoja tik tiek, kiek tai reikia jo meniniam uždaviniui.

Šį bruožą — naujus psichologinius atspalvius — autorius daugiausia taiko savo pagrindiniam veikėjui Juliui. Kiti atžymėti maždaug tradicinio realizmo ženklu. Jų čia yra visa maišatis — iš visų žemės kraštų — rusų, armėnų, prancūzų, olandų, vokiečių ir dar kitų. Taip kad Julius jų tarpe yra vienintelis žmogus iš mūsų krašto. Autorius iš jo nenorėjo padaryti kokio apvalaus personažo, o paliko jį, lyg kokį veidrodį, kuriame atsimuša ir įvykiai, ir kiti žmonės. Pro jo akis matome pasaulį, ir kartais kyla įspūdis, lyg knyga būtų rašyta pirmo asmens vardu. Tokiais atvejais vyriausias veikėjas yra sunkiau apčiuopiamas. Jis mažiau turi galimybės gyventi, kaip kad iš knygos lapų išeina ir gyvena Eugenija Grandet, Pjeras, Skirgaila ir visa minia kitų. Užtai „Kelionėje” daug daugiau sučiuopiami yra visokie Weissai, Hildės, Grigorijai, Lcrenzo ir panašūs. Daugelis jų yra visokių vėjų perpūsti ir be moralinės atsakomybės. Viena, čia jie galėjo būti savo aplinkumos paveikti, antra — čia gal atsimuša kai kurių autorių mintis, kad nereikia puritoniškai žiūrėti į žmogaus veiksmų pavaizdavimą. Iš visų jų savo dvasiniu atsparumu išsiskiria Grigorijus, tikrasis krikščionis, panašus į tuos geruosius krikščionis <...>. Jisai „Kelionėje“ nėra atsitiktinis veikėjas, o reikalingas visai idėjinei knygos sąrangai, privedančiai prie įspūdingo ir prasmingo finalo. Šio finalo šviesoje kaip tik ir tektų nusverti visą romano mintį, o ne kabinėtis prie pavienių slidžių scenų. Tokį idėjinį įprasminimą vėl reikėtų laikyti nauja žyme dabartinėje mūsų beletristikoje, kuri linkusi savo herojus išgelbėti iš bolševikų nagų. bet nepagalvoja, kas išdrįs stoti veidas į veidą prieš komunizmą, atsigręžti ir savo dvasine jėga kovoti, net jeigu šis apsisprendimas tokiam žmogui ir reikštų ėjimą į tikrą mirtį.<...>“ („Aidai“. 1955 sausis.  1 numeris. )

Iliustracijos: pirmajame viršelyje, aplanke. Dailininkas Vytautas L. Adamkevičius.

Prieštitulinio lapo antroje pusėje priklijuotas B. Brazdžionio ekslibris.

Įrašai: prieštitulinio lapo antroje pusėje yra [parašytas įrašas]. Jis užteptas baltais dažais, todėl jis yra neparskaitomas. P. [5] pažymėtas tekstas, paraštėje parašyta: „Kokių?“. P. 101 pažymėtas tekstas, paraštėje parašyta „Kiolne“. P. 102, 104, 106, 192 parašytas neperskaitomas komentaras. P. 103 paraštėje patašytas komentaras „nebuvot“. P. 105 paraštėje parašyta „ė“. P. 115 pažymėtas tekstas, paraštėje parašyta: „kam tai / leisti?“. P. 127 pažymėtas tekstas, parašyta komentaras: „kitur / kitaip“. P. 129, 131, 132, 148, 194 pažymėtas tekstas. P. 130 pažymėtas tekstas, paraštėje parašyta: „Užsnūdo / ir / išėjo“. P. 230 paraštėje parašyta: „Ar tai / Lietuva?“. P. 259, teksto pabaigoje parašyta: „103 – vardo prasmė?“

Kiti pavadinimai

Pagrindinis pavadinimas

Pavadinimas Kalba Tipas Data  
Knyga. Kelionė: premijuotas romanas daugiau informacijos...

Leidinio / dokumento / spaudinio informacija

Turinys neužkrautas..

Įrašų, ženklų, signatūrų informacija

Transkripcija Signatūros tipas Įrašo autorius Vieta Įrašo data  

EX LIBRIS BB BERNARDAS BRAZDŽIONIS

antspaudas  antraštiniame lape daugiau informacijos...

EX LIBRIS BERNARDAS BRAZDŽIONIS

ekslibrisas (ženklas)  viršelio vidiniame puslapyje daugiau informacijos...

Eksponato autorinės turtinės teisės