| Eksponato aprašymas | Titulinis lapas: juoduose rėmeliuose yra autoriaus slapyvardis, knygos pavadinimas, leidyklos pavadinimas, leidimo metai. Antroje lapo pusėje nurodyta leidyklas, leidimo vieta, metai, viršelio dailininkas, knygos kaina. Knygos sandara: p. 7-12 „Šatrijos kalnas“; p. 15-21 „Jūratė ir Kastytis“; p. 25-45 „Čičinskas“; p. 49-53 „Medvėgalio kalnas“; p. 57-62 „Užkeiktas Skapiškio varpas“; p. 65-69 „Dyvitis“; p. 71 turinys. Turinio anotacija: „1919 – 1922 m. laikotarpyje buvo išleistos šios baladės: „Čičinskas“ – 1919 „Draugijoje”, „Jūratė ir Kastytis“ – „Pavasario balsų” 1920 leidime, „Medvėgalio kalnas“ – ten pat, „Dyvitis“ – 1921 m. Skaitymų žurnale, „Užkeiktas Skapiškio varpas“ – 1922 m. „Skaitymuose”. <...> Čičinsko baladėje aiškiai ir stipriai plėtojamas įvykis – kaip Upytės bajoras Čičinskas žiemos metu buvo nutrenktas perkūno, jo rūmai nugrimzdo ežere, o jo kūnas nesidavė palaidojamas žemėje. Šito įvykio priežastis – ypatingas Čičinsko charakteris, kuris atvedė Čičinską į trejopus nusikaltimus, šaukiančius dangaus keršto: mylimosios nužudymą, tėvynės išdavimą ir Dievo tarno – klebono nušovimą. <...> Tai pati geriausia Maironio Baldė. Geriausia iš viso eilėje tų lietuviškų baladžių, kurias galim pavadinti šiurpiom baladėm. Kitaip su įvykiu yra populiarioje „Jūratė ir Kastytis“ baladėje. J. Tumas pastebėjo: „susidaro visai negudri ir beveik nefantaniška fabula: išvyko – pamilo – dugnan nugrimzdo – Perkūnas užmušė“ <...> Pastebėjos taip pat , kad kai kurios strofos, kurios apibūdina Jūratę ir Kastytį, yra „Proziškos“. <...> Tai baladė, kuri savo forma gretinasi į žaismingas, savo nuotaika romantines, sentimentalines baldės. Baladės „Šatrijos kalnas“ ir „Medvėgalio kalnas“ – priešingybė „Čičinskui“ ar net „Jūratei ir Kastyčiui“. Šatrijos ir Medvėgalio kalno baladėse įvykio, fabulos, iš viso nėra. Yra raganų, yra mėnesienoje pasirodančių su palaidais plaukais mergaičių ir viliojančių karžygius iš milžinkapių, yra kitokio paslaptingo elemento, bet iš tų visų elementų nesudaromas įvykis. Šiose baladėse Maironis kūrė Žemaičių panoramą vaizdingai aprašydamas vaizdus. Aprašomi pilių griuvėsiai, ežerai, upės. Baladės „Užkeiktas Skapiškio varpas“ ir „Dyvitis“. Baladėje „Užkeiktas Skapiškio varpas“ varpas keliams per ežerą suskendo ir tik Šv. Lauryno dieną žmonės nugirsta iš ežero varpo garsus. Baladėje ryškiai atsispindi moralinis įprasminimas, puikybės nubaudimas. Baladėje „Dyvitis“ kalbama apie įvykius – apie ežere nuskendusius rūmus. <...>“ (Maironis. Baladės. 1966 m. gegužės 15 d. Leido ir spausdino Romuva. Citatos iš Paaiškinimų). |
