Nespalvota, vertikalaus formato, portretinė fotografija. Nufotografuotas Juozas Baltrušis su gimnazisto uniforma ir kairėje krūtinės pusėje įsegtu Lietuvos Šaulių Sąjungos ženkliuku.  Fotografija daryta žymaus fotografo Chaimo Kaplanskio, dirbusio Telšiuose, Juozui Baltrušiui mokantis Telšių Motiejaus Valančiaus gimnazijoje.

Fotografijos reversas horizontalaus formato, padalintas į įrašo ir adreso laukelius. Fotografijos reverse yra įrašas mėlynu rašalu, Juozo Baltrušio ranka: „Prisiminimui/ Sesutei Marytei/ iš brolio Juozo/ Kalakutiškė/ 1929.VII.21“ ir fotografo Chaimo Kaplanskio spaudo atspaudas.

Juozas Baltrušis gimė 1911 m. gegužės 13 d. Rietavo valsčiaus Kalakutiškės kaime, gausioje ūkininkų Emilijos Kaulaitės-Baltrušienės ir Juozo Baltrušio šeimoje. Jis buvo jauniausias - vienuoliktas vaikas šeimoje.

Mokėsi Juozas Baltušis Rietavo progimnazijoje, o vėliau – Telšių gimnazijoje, kurią baigė su pagyrimu 1930 metais. Tais pačiais metais įstojo į Vytauto Didžiojo universiteto Teisės fakultetą, kurį baigė 1935-aisiais. Studijuodamas universitete, daug dirbo gausioje „Jaunosios Lietuvos“ sąjungoje. Buvo išrinktas šios sąjungos generaliniu sekretoriumi. Inspektavo, organizavo ir kūrė naujus skyrius visoje Lietuvoje. Skaitė paskaitas Tėvynės praeities, tautos dorovės temomis. J. Baltrušis buvo ir tautinės lietuvių studentų organizacijos „Neo-Lithuania“ filisteris.  Už aktyvią tautišką-švietėjišką veiklą buvo apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino trijų laipsnių ordino medaliu.

1940 m. Sovietų sąjungai okupavus Lietuvą J. Baltrušis buvo įtrauktas į areštuojamųjų sąrašus. Įspėtas apie tai jis pradėjo slapstytis. O jo žmona - Antanina Varkalaitė-Baltrušienė (garbingų Lietuvos šviesuolių ir knygnešių dinastijos palikuonė) -1941 m. birželio 14 d. buvo areštuota, atplėšta nuo mažamečių sūnelių ir ištremta į Sibirą. Į Lietuvą Antanina Baltrušienė sugrįžo tik po 15 metų. Prasidėjus Lietuvos atgimimo sąjūdžiui savo tremtyje praleistų metų prisiminimus ji aprašė knygoje „Kelionė į niekur ir atgal“.
J. Baltrušis likęs Lietuvoje vokiečių okupacijos metais dirbo teisininku, advokatu. Sovietams vėl užėmus Lietuvą, vengdamas persekiojimų, J. Baltušis pasikeitė pavardę, taip išvengdamas tremties, su mažais vaikais kraustėsi iš vienos vietos į kitą. Susiklosčius tokioms aplinkybėms jis negalėjo dirbti pagal specialybę. Baigęs mechanizatorių kursus tapo eiliniu darbininku, dirbo melioracijoje ir prie kelio darbų.

Lietuvai atgavus nepriklausomybę, J. Baltrušis buvo reabilituotas. Abu sūnūs baigė aukštuosius mokslus. Sūnus Šarūnas Raudys (J. Baltrušis buvo pasikeitęs pavardę į Raudžio)  tapo profesoriumi, habilituotų mokslų daktaru, vienu garsiausiu informatikos srityje dirbančių mokslininkų. Šiuo metu yra Vilniaus universiteto Matematikos ir Informatikos instituto Duomenų analizės skyriaus vadovas, Mokslų akademijos narys ekspertas.

Juozas Baltrušis žuvo autoavarijoje 1991 m. spalio 16 d.

Aprašas parengtas pagal Donatos Vitkienės straipsnį  „Tėvas ir sūnus – du Rietavo kraštui svarbūs žmonės“,  Laikraštis „ Žemaitis“ 2014, lapkričio 14 d., žr. "Literatūra ir šaltiniai".