Kretingos rajono Kalniškių apylinkės (dabar – Kartenos sen.) Kalniškių kaimo šiaurės vakarinis pakraštys, 310 m į šiaurės rytus nuo kelio Kartena–Kalniškiai. Geografinės koordinatės: 347586, 6198163 (LKS), 55.893611, 21.563117 (WGS), 55° 53' 37", 21° 33' 47.22" (WGS). Kalvos (piliakalnio), vadinamos Pilale, liekanos.

Kalva apaugusi mišku, stūkso Alanto upės kairiojo kranto slėnyje. Didesniąją jos dalį per potvynius nuplovė ir nunešė upė. Išliko tik pietinis 45 m ilgio, 18 m pločio ir 5–7 m aukščio kraštas, kurio viršūnėje tebesimato didelė lobių ieškotojų iškasta duobė ir 1944 m. vokiečių kareivių iškasti apkasai. Kalvą 1966 m. žvalgę Lietuvos istorijos instituto archeologai kultūrinio sluoksnio joje nepastebėjo, tačiau pripažino, kad tai yra upės nuplauto „piliakalnio liekanos“.

Pasakojama, kad Pilalę supylė švedai, įsirengę įtvirtintą stovyklą. Traukdamiesi nuo lietuvių, joje, esą, užkasė „didelius turtus“. Ne sykį patiklūs Kalniškių bernai ir ūkininkai naktimis paslapčia ėjo tų turtų ieškoti, tačiau nieko neradę. Valstybės archeologijos medžiagoje nurodoma, kad XX a. pradžioje Kalniškių kaimo bernui Slušniui lobių paieškos pasibaigė tragiškai: prie duobės jį kastuvu užmušė draugas Buivydas, su kuriuo buvo susikivirčijęs dėl merginos. Buivydas užmuštojo kūną paslėpė, tačiau policija po metų nužudytąjį surado, o žmogžudį teismas nuteisė kalėti iki gyvos galvos.

Seniau Pilalėje vaidendavosi, todėl gyventojai bijodavo naktimis eiti pro šalį.

1972–1984 m. Kalniškių pilalė buvo saugoma kaip vietinės reikšmės archeologijos paminklas (AV-504).