Vilniaus gete 1943 m. sukurta afiša pristato Vilniaus geto teatro fojė paskutinę dieną veiksiančią dailės parodą. 

Afišos tekstas jidiš k.: "Paskutinė diena / Sekmadienį balandžio 4 d. / Kultūros skyrius / DAILĖS PARODA / Geto teatro fojė / Atidaryta nuo 10 iki 12 / ir nuo 2 iki 4 / Įėjimas laisvas". Afišos lakšte yra pokarinio Žydų muziejaus spaudas rusų k.: "Evreiskii muzei v Vilniuse (...) 194...g. L. No 27", nurodantis, kad Vilniaus gete išsaugota afiša priklausė pokariniam Vilniaus žydų muziejui.  Restauruojant afišą 2012 m. (restauratorė Danguolė Šlaustienė) buvo pašalintas kartonas, kuriuo pastaroji buvo pamušta, ir reverse atsivėrė kitos afišos tekstas, anonsuojantis dramos ir muzikos vakarą žr. Kp 3/2).  

Afišoje minima dailės paroda geto teatre buvo eksponuota 1943 m. kovo 28 – balandžio 4 d. Metai nustatyti pasitelkus rašytinius  šaltinius ir 1943 m. kalendorių. Konkreti parodos pabaigos diena nurodyta afišoje, o  parodos pradžios dieną nurodo Hermanas Krukas savo Vilniaus geto dienoraštyje 1943 m. kovo 29 d. įraše: "Vakar, 28 d. vidurdienį geto teatro vestibiulyje buvo atidaryta seniai žadėta meno paroda. Įėjimas į salę padarė keistą įspūdį: ar tikrai mums viso šito reikia? Tačiau įėjus į ekspozicijos salę apgaubia šiluma: paveikslai, tapybos darbai, skulptūros ir projektai, taip pat daugybė originalaus geto meno. J. Šero darbai – geto skylių piešinių serijos, Sedlio popieriniai plakatai, reklamuojantys geto amatus ir verslus (stikliaus, baldžiaus, mūrininko, dažytojo, siuvėjo, staliaus). Taip pat PPV¹ gobelenai ir jų medžio drožinių ekspozicija; bažnyčios ir dalis nebaigto maketo "Šulhoifas" (jaunojo Noteso darbas). Nuostabi tapytoja Suckever² – puiki jos tapyba aliejiniais dažais ir akvarelės. Geri ir pavykę yra p. Drezino darbai (14 karikatūrų ir 6 metalo raižiniai). Judelis Mutas eksponuoja čia geriausius darbus: piešinius, paveikslus ir dvi skulptūras. Didžiausią dėmesį patraukė devynmečio S. Bako³ piešiniai. Vaikas visais atžvilgiais turi neeilinį talentą" (Herman Kruk, Paskutinės Lietuvos Jeruzalės dienos. Vilniaus geto ir stovyklų kronikos, 1939-1944, Vilnius, 2004, p. 504)

¹PPV, arba Plastiker Plan Vilne (jidiš k.) – Plastinis Vilniaus planas – taip buvo vadinamas Vilniaus geto Techninių dirbtuvių specialistų kolektyvas, Vilniaus gebitskomisaro H. Hingsto įsakymu irF. Murerio nurodymu gamino plastinį Vilniaus planą-maketą, kurio fragmentai saugomi VVGŽM fonduose, žr. VŽM 6526/1-4 

²Rachelė Suckever (1904-1943/44) – prieškario Vilniaus dailininkė, žuvusi likvidavus Vilniaus getą Treblinkos naikinimo stovykloje. VVGŽM fonduose saugoma Vilniaus gete sukurtų išsaugotų R. Suckever akvarelių ir piešinių kolekcija, žr. VŽM 884-886, VŽM 900, VŽM 918-920, VŽM 955, VŽM 960-963, VŽM 1033, VŽM 1039.

³Samuelis Bakas (g.1933) – dailininkas, gimęs Vilniuje, išgyvenęs Vilniaus getą. Nuo vaikystės mėgęs piešti aštuonmetis Samuelis Bakas Vilniaus gete žydų kultūrininkų pastebėtas ir įvertintas kaip išskirtinių gabumų vaikas, buvo aprūpintas popieriumi, pieštukais, akvarele, kad galėtų tęsti savo pamėgtą užsiėmimą. Samueliui buvo padovanota ir senovinė Vilniaus žydų bendruomenės knyga Pinkas, kad jos tuščiuose, taip ir nebaigtuose pildyti, puslapiuose jaunasis dailininkas galėtų piešti. Pinkas su jaunojo Samuelio Bako piešiniais ir pluoštas kitų gete sukurtų jo piešinių saugomi VVGŽM fonduose, žr. VŽM 5454.