Mykolas Kleopas Oginskis (1765–1833) – kunigaikštis, paskutinysis LDK iždininkas, diplomatas, vienas iš 1794 m. Tado Kosciuškos sukilimo vadų Lietuvoje. Už nuopelnus valstybei apdovanotas Šv. Stanislovo (1788) ir Baltojo erelio (1789) ordinais. Jo parengtas ir 1811 m. carui Aleksandrui įteiktas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės atkūrimo projektas buvo vienas iš reikšmingiausių bandymų XIX a. pradžioje atkurti bent dalinį Lietuvos valstybingumą.

Šiandien M. K. Oginskis labiausiai yra žinomas kaip kompozitorius, populiarumo neprarandančių mazurkų, valsų, maršų, o visų pirma ­ garsiojo polonezo „Atsisveikinimas su tėvyne" autorius. M. K. Oginskis mėgėjiškai piešė, kūrė eiles. Jis parašė ir 1826-1827 m. paskelbė keturių tomų „Atsiminimus", o 1828 m. išleido esė rinkinį „Laiškai apie muziką".

Gimęs Guzove (Lenkija), ilgą laiką M. K. Oginskis gyveno Baltarusijoje, Lietuvoje, dažnai lankydavosi Vokietijoje, Prancūzijoje, Italijoje. 1822 m. jis visam laikui persikėlė į Florenciją. Palaidotas Florencijos Šventojo Kryžiaus (Santa Croce) bažnyčioje.

François-Xavier Fabre šį portretą nutapė 1808 m. M. K. Oginskiui lankantis Florencijoje. Kunigaikštį jis pavaizdavo Toskanos peizažo fone, eskizų sąsiuvinyje piešiantį peizažą ­ tą patį, kuris nutapytas portreto fone. Portretą dailininko pasirašė apačioje centre monograma F.X.F.

Aprašė Dalia Tarandaitė