Litografija, vaizduojanti Steponą Batorą (1533–1586) – Lenkijos karalių ir Lietuvos didysis kunigaikštį – tai 1840 Vilniuje išleistos Juozapo Ignoto Kraševskio knygos „Vilnius nuo įsikūrimo iki 1750“ I tomo iliustracija. Steponas Batoras – Transilvanijos vaivados Stepono ir Kotrynos Telegdi sūnus. Garsus karvedys, sumanus diplomatas, Transilvanijos kunigaikštis. Po Žygimanto Augusto mirties vedė jo seserį Oną Jogailaitę (1576) ir netrukus buvo karūnuotas karaliumi (1577). Tapdamas Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu specialiu raštu pripažino Lenkiją ir Lietuvą kaip savarankiškų lygiateisių valstybių federaciją, pažadėjo išplėsti LDK teritoriją, atsisakyti valstybės naudai Žygimanto Augusto ir Bonos Sforcos turėtų privačių valdų. Siekdamas tvirtos monarcho valdžios, rėmėsi Katalikų bažnyčia ir bajorų lyderiais. Įsteigė aukščiausias bajorų apeliacines teismo instancijas – vyriausiuosius tribunolus, sustiprino Lietuvos ir Lenkijos kariuomenę, laimėjo Livonijos karą. Suteikė privilegiją pertvarkyti Vilniaus jėzuitų kolegiją į akademiją (universitetą), patvirtino dotacijų aktus. Batoro valdymo metais buvo parengtas III Lietuvos Statutas (1588).

Aprašė Regina Urbonienė