Dailininkas, litografas. Gimė 1805 m. gegužės 11 d. Minsko gub. (Baltarusija), mirė 1878 m. rugsėjo 9 d. Vilniuje.
1825–1829 m. Vilniaus universitete studijavo matematiką, taip pat piešimą ir tapybą pas Janą Rustemą. 1833–1863 m. Vilniuje turėjo privačią litografiją, kurioje spausdino estampus ir knygų iliustracijas. Joje bendradarbiavo daugiau nei dvidešimt Vilniaus dailininkų: Kazimierzas Bachmatowiczius, Konstanty Kukiewiczius, Karolis Rypińskis, Karolis Raczyńskis, Józefas Hilary Głowackis ir kt.
J. Oziębłowskis litografavo iliustracijų T. Narbuto „Lietuvių tautos istorijai“ (1835–1841), J. I. Kraszevskio knygai „Vilnius nuo jo įkūrimo ligi 1750 metų“ (1840–1842), E. Tiškevičiaus „Laiškams apie Švediją“, J. Strumilos knygai „Šiaurės parkai“. 1847–1858 m. dėstė piešimą amatų mokykloje Vilniuje.
Nors ir būdamas bene produktyviausias Vilniaus litografas, J. Oziębłowskis nesukūrė aukšto meninio lygio kūrinių. Savo darbams rinkosi įvairią tematiką: vaizduota Vilniaus architektūra, gatvių ir aikščių perspektyvos, istoriniai vietovaizdžiai, tiesiog peizažai, Universiteto profesorių, dailininkų, istorinių asmenybių portretai (Lietuvos Didysis kunigaikštis Vytautas, Lietuvos Didysis kunigaikštis Jogaila, abu 1841; Tado Kosciuškos portretas, Kasparo Bekešo portretas – 1841 (LDM), religiniai siužetai ir kt. Be to, litografavo Vilniaus planą, nupiešė ir atspaudė vaizdelius „Vilniaus Žemutinės pilies vartai“ (1835), „Verkiai“ (1836), kitas senamiesčio vietas bei miesto apylinkių panoramas, išleido 14 litografijų albumą „Vilniaus ir jo apylinkių vaizdai“ (1843).