Žygimantas Augustas

Rezervuoti vizito laiką
Užsakyti geros kokybės skaitmeninį vaizdą
Muziejus Lietuvos nacionalinis dailės muziejus
Fondas pagrindinis
Eksponato tipas iliustracija 
Sritys menas, profesionalioji dailė (grafika)
Pirminės apskaitos numeris LNDM ED 131358
Inventorinis numeris LNDM G 28
Matmenys aukštis (lakštas) – 23,5 cm
plotis (lakštas) – 15 cm
aukštis (vaizdas) – 17 cm
plotis (vaizdas) – 13,5 cm
Medžiagos popierius 
Atlikimo, pagaminimo technika litografija 
Autentiškumas originalas 
Autorius (-iai)
Sukūrimo data 1840 m.
Sukūrimo stilius ir periodas romantizmas 
Gamintojas (-jai)
Juozapo Ozemblovskio litografijos spaustuvė
Daugiau informacijos

Aprašymas

Eksponato aprašymas

Litografija, vaizduojanti Žygimantą Augustą, yra 1840 Vilniuje išleistos Juzapo Ignoto Kraševskio knygos „Vilnius nuo įsikūrimo iki 1750“ I tomo iliustracija. Tai detalus išraiškingo piešinio valdovo veidas profiliu, įkomponuotas į ovalinį rėmą, puoštą karališkų valdų herbais. Žygimantas Augustas (1520–1572) – Lietuvos didysis kunigaikštis (1529/48–1572) ir Lenkijos karalius (1530/48–1572), Žygimanto Senojo ir Bonos Sforcos sūnus. Buvo vedęs tris kartus: kunigaikštytę Elžbietą Habsburgaitę, Šventosios Romos imperijos imperatoriaus Ferdinando II Habsburgo dukterį, po jos mirties, negavęs Lenkijos seimo ir senato pritarimo, – Lietuvos didžiojo etmono ir Vilniaus kašteliono Jurgio Radvilos dukterį, Barborą Radvilaitę, šiai mirus, – Kotryną Habsburgaitę, pirmosios žmonos seserį. Nuo 1544 faktiškai valdė Lietuvą, didesnę laiko dalį praleisdamas Vilniuje ir jau vien tuo prisidėdamas prie gyvesnio kunigaikštystės kultūrinio gyvenimo. 1568 davė leidimą Vilniuje įsteigti jėzuitų kolegiją. Mėgo muziką, dailę, literatūrą, turėjo vertingą brangenybių, šarvų, gobelenų kolekciją, apie 4000 tomų knygų, kurias testamentu paliko Vilniaus universiteto bibliotekai. Valdymo pradžioje buvo susijęs su Lietuvos didikais, labiausiai su Radvilomis, o tai sukėlė lenkų bajorų nepasitenkinimą. Nepaisant susidomėjimo Reformacijos sąjūdžio idėjomis ir didikų peršamais jam tautinės bažnyčios įkūrimo projektais, išliko katalikas ir stengėsi šalyje išsaugoti religinę toleranciją. Bandydamas papildyti valstybės iždą, paskelbė žemės reformą, valstybinių girių reviziją. Tikėdamasis savo būsimiems sūnums palikti valdyti Lietuvą, unijos su Lenkija neskubino, tačiau nesusilaukiant įpėdinių ir užsitęsus Livonijos karui (1558–1583), unijos ėmė siekti ir Liubline jai pritarė (1569). Abi valstybės liko savarankiškos, bet prie Lenkijos buvo prijungtos Lietuvai priklausiusios vakarų ukrainiečių ir gudų sritys. Būdamas priešiškas Habsburgų politikai, daug kartų stengėsi užkirsti kelią jos daromai įtakai, įveikti pavojingą Lietuvai Šventosios Romos imperijos ir Maskvos sąjungą. Pusiausvyrą stengėsi pasiekti draugiškais santykiais su Turkija. Žygimantui Augustui mirus, baigėsi vyriškoji Gediminaičių dinastijos linija.

Aprašė Regina Urbonienė

Kiti pavadinimai

Pagrindinis pavadinimas

Pavadinimas Kalba Tipas Data  
Žygimantas Augustas daugiau informacijos...

Eksponato autorinės turtinės teisės