| Eksponato aprašymas | Raižinyje vaizduojamas Leonas Sapiega (1557–1633) – kunigaikštis, talentingas politikas, diplomatas, karvedys, teisinės valstybės propaguotojas, vienas iš LDK Vyriausiojo tribunolo steigėjų. Pradžios mokslų sėmėsi Mikalojaus Radvilos Juodojo dvare. 1570 m. kartu su jo sūnumis išvyko studijų į Leipcigo universitetą, iš ten buvęs stačiatikis grįžo namo protestantu. Kaip gerai mokantis lotynų kalbą, buvo paskirtas tvarkyti kanceliariją, o sėkmingai atlikęs diplomatinę misiją Maskvoje, 1585 m. tapo vicekancleriu. LDK kancleris (1589–1623), Vilniaus vaivada (nuo 1623), LDK didysis etmonas (nuo 1625). Nepaisydamas 1569 m. Liublino unijos nuostatų, buvo vienas iš LDK Vyriausiojo tribunolo (1581) steigėjų, kelis kartus (1604, 1624, 1630) ėjo Tribunolo maršalkos pareigas. Vadovavo III Lietuvos Statuto (1588) galutinei redakcijai, prižiūrėjo ir apmokėjo spausdinimą (šiam darbui buvo gavęs Zigmanto Vazos monopolinę privilegiją). Gerai tvarkydamas valstybinius reikalus, mokėjo pasirūpinti ir savo turtu bei ištaiga. Valstiečiams buvęs žmoniškas, savo dvaruose steigė mokyklas, skatino dvasininkus mokytis lietuvių kalbos, apie 1588 m. priėmęs katalikybę, pastatydino vienuolynų ir bažnyčių (tarp jų XVI a. pab. – XVII a. pr. Vilniaus Šv. Mykolo bažnyčią, kurioje su dviem žmonomis ir palaidotas). Fridrichas Šileris jo išmintį įamžino dramoje „Demetrius“.
Tai vienas išraiškingiausių LDK kanclerio ir etmono portretų. Jis sukurtas klacisistiniam portretui charakteringa preciziška raižysena su subtilia šviesokaitos gradacija. Graviūroje daug dėmesio skirta interjerui, draperijoms, plastinei aksesuarų išraiškai. Leonas Sapiega pavaizduotas visu ūgiu, stovintis, dešinėje rankoje laikantis skeptrą. Kairės rankos mostą jis nukreipęs link stalo, ant kurio padėti spaudas, kepurė ir knygos. Apačioje, kairėje įkomponuotas šalmas.
Aprašė Rasa Adomaitienė
|
