Trys Vilniaus kankiniai – Antanas, Jonas ir Eustachas

Rezervuoti vizito laiką
Užsakyti geros kokybės skaitmeninį vaizdą
Muziejus Lietuvos nacionalinis dailės muziejus
Fondas pagrindinis
Eksponato tipas estampas 
Sritys menas
Pirminės apskaitos numeris LNDM ED 132560
Inventorinis numeris LNDM G 340
Matmenys aukštis (lakštas) – 25 cm
plotis (lakštas) – 18 cm
aukštis (vaizdas) – 18,5 cm
plotis (vaizdas) – 13,5 cm
Medžiagos popierius 
Atlikimo, pagaminimo technika litografija 
Autorius (-iai)
Sukūrimo data XIX a. vid.
Sukūrimo stilius ir periodas romantizmas 
Gamintojas (-jai)
Juozapo Ozemblovskio litografijos spaustuvė
Daugiau informacijos

Aprašymas

Eksponato aprašymas

1833–1863 Vilniuje veikusi Juozapo Ozemblovskio litografijos spaustuvė buvo labai produktyvi. Joje litografuota įvairaus pobūdžio kūrinių: portretų, religinio turinio estampų, Vilniaus ir apylinkių peizažų, buvo spausdinamos knygos, žemėlapiai, natos ir kt. Minkšto, detalaus piešinio litografijoje vaizduojami Antanas, Jonas ir Eustachas – trys Vilniaus kankiniai, žuvę 1342 metais. Manoma, jog valdant Algirdui, jie buvę nužudyti dėl politinių motyvų. Stačiatikių tradicija skelbia, kad jų būta lietuvių, didžiojo kunigaikščio dvariškių, slapta priėmusių stačiatikybę ir sekusių Rytų krikščionių papročiais. Už tai, neva, pagonys, pastebėję juos pasninkaujant, auginant ilgus plaukus ir barzdas, nukankino ir pakorė ant ąžuolo, augusio dabartinės Švč. Tejybės cerkvės vietoje. Maskvoje jie buvo oficialiai paskelbti stačiatikių šventaisiais (1547), o balandžio 14 (pagal dabartinį kalendorių – 27) tapo jų šventės diena. Jie įtraukti į visus stačiatikių religinių švenčių kalendorius, sukurta šių šventųjų vaizdavimo tradicija. Antaną, Eustachą ir Joną, kaip vietinius tikėjimo kankinius krikščionis pripažino ir garbino Lietuvos unitų tradicija.

Aprašė Regina Urbonienė

Kiti pavadinimai

Pagrindinis pavadinimas

Pavadinimas Kalba Tipas Data  
Trys Vilniaus kankiniai – Antanas, Jonas ir Eustachas daugiau informacijos...

Eksponato autorinės turtinės teisės