Faustas Kirša (gimė 1891 02 25 Senadvaryje, Zarasų apskr., mirė 1964 01 05 Bostone) – lietuvių poetas. Mokėsi Vilniaus ir Maskvos gimnazijose. 1915 m. Vilniuje baigė pedagogikos kursus, du metus mokytojavo. 1922–1925 m. Berlyne studijavo vokiečių kalbą ir literatūrą, estetiką. Buvo Lietuvių meno kūrėjų draugijos, įsteigtos 1920 m., vienas iš organizatorių ir aktyvių veikėjų. 1944 m. emigravo į Vokietiją, o 1949 m. – į JAV. Į literatūrinį darbą įsijungė 1912 m., „Ateityje“ paskelbdamas pirmąsias savo eiles. Išleido eilėraščių rinkinius „Verpetai“ (1918), „Aidų aidužiai“ (1921), „Suverstos vagos“ (1926), „Piligrimai“ (1939) ir kt. Sukūrė dviejų dalių satyrinę poemą „Pelenai“ (1930, 1938).
Poetas pavaizduotas sėdintis prie stalo kabinete, pasisukęs beveik profiliu į kairę. Kakta aukšta, plaukai žili, sušukuoti atgal. Vyras su apvalių rėmų akiniais, vilki pilką kostiumą, rankoje laiko pypkę. Ant stalo guli knygos. Fone nutapyta didelė knygų lentyna ir Rūpintojėlio skulptūra kairėje. Piešinys realistinis, apibendrintas. Koloritas ramus, duslokas, vyrauja pilkos ir rusvos spalvos.
Signuota dešiniajame apatiniame kampe:
L. Kazokas

Aprašė Aldona Tamonytė