Mūrinės statybos raida Lietuvoje XIII–XVI a.
LIMIS portale skelbiamą skaitmeninį turinį galima naudoti komerciniais ir nekomerciniais tikslais. Naudojant skaitmenines bylas, reikia nurodyti šiuos duomenis: autorius; eksponato pavadinimas; pirminės apskaitos numeris arba inventorinis numeris; muziejaus, kuris saugo eksponatą, pavadinimas; eksponato senas.limis.lt puslapio adresas. Tuo atveju, kai autorius nežinomas ar yra anonimas, reikia nurodyti, kad autorius nežinomas arba yra anonimas. Jei naudojama eksponato nuotrauka yra sukurta fotografo, reikia nurodyti ir fotografo vardą bei pavardę.
Žemaičių dailės muziejus yra pateiktos informacijos savininkas. Visose dokumentų kopijose ir (arba) programose turi būti išsaugotas autorių teisių ženklas ©, užregistruotų prekių ženklai ®, kuriuos draudžiama pašalinti.
Tinklalapį formatuoja, dizainą kuria ir palaiko UAB „Nortal“, UAB „Alna Software“, UAB „Asseco Lietuva“ ir Lietuvos dailės muziejus. Bet kokius dizaino elementus kopijuoti ar imituoti kituose tinklalapiuose yra draudžiama.
Antraštė | Mūrinės statybos raida Lietuvoje XIII–XVI a. |
Muziejus | Žemaičių dailės muziejus |
Bibliotekos vertybės tipas | knyga (leidinys, spaudinys) |
Inventorinis numeris | 12185 |
Kalba | lietuvių kalba |
Rašmenys | lotynų |
Autorius (-iai) | Indrė Makauskaitė |
Vertėjas (-ai) | Elmina Burneikienė |
Leidykla | Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai |
Leidimo metai | 2012 m. |
Spaustuvė, gamintojas | Standart Impressa |
Puslapių skaičius | 192 |
Ar iliustruotas? | Taip |
ISBN | 978-609-8061-17-8 |
UDK | 693 |
Autentiškumas | originalas |
Turinio aprašymas
Leidinyje pirmą kartą publikuojama į lietuvių kalbą išversta profesoriaus S.Abramausko disertacija "Mūrinės statybos raida Lietuvoje XIII–XVI a.", sėkmingai apginta Maskvoje 1965 m. ir nuolat cituota Lietuvoje bei užsienyje iš mašinraščio. Autoriaus pateiktas originalias mokslines įžvalgas apie ankstyvąją Lietuvos mūro architektūrą pastarųjų dešimtmečių Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų Vilniuje, kitų svarbių mūro objektų archeologiniai, architektūriniai ir kiti tyrinėjimai. Tai liudija, kad ši fundamentali studija neprarado savo mokslinės reikšmės.