Knyga. Jono Bretkūno (1536—1602) - vieno lietuvių raštijos pradininko, religinių raštų rengėjo, Biblijos vertėjo, istoriko

reikšmingiausias spausdintas veikalas – beveik 1000 puslapių apimties originalių ir kompiliuotų pamokslų 2 dalių rinkinys „Postilė“ (Postilla, tatai esti trumpas ir prastas išguldimas euangeliu), išleistas  1591 m. Karaliaučiuje. Tai pirmas spausdintas tokio žanro (pamokslų) lietuvių prozos leidinys, turėjęs didelę reikšmę lietuvių bendrinės kalbos raidai, rašytinio stiliaus formavimuisi. Jos dedikacijoje Prūsijos kunigaikščiui Georgui Friedrichui J. Bretkūnas apgailestavo dėl lietuviškų raštų stokos, kėlė Biblijos lietuvių kalba reikalingumą. 

       Kadangi „Postilė" buvo skirta liaudžiai, Bretkūnas stengėsi į ją prabilti paprastais liaudiškais žodžiais bei posakiais. Ypač gyva ir vaizdinga kalba yra ten, kur Bretkūnas aprašo buitinio gyvenimo detales arba vargšų, ligonių padėtį. Autorius lietuvių literatūrinės kalbos raidą kreipė teisinga, liaudine linkme.

       Lietuvos klebonas – kaip jis save vadino, naudoja gerai žinomus kreipinius: „mums nabagėliams“, „mano miela Lietuva“, „mieli prieteliai“ ir panašiai. „Postilėje" pirmą kartą nuskamba tautinės vertės žadinimo motyvas. Autorius ragina žmones reikalauti tokių kunigų, kurie rašo lietuviškas knygas.