Poetės, pedagogės, bibliotekininkės, visuomenės veikėjos Onos Lukauskaitės-Poškienės (1906–1983) tremties atsiminimai „Lagerio pasakos“, 1973 m. Autorė pasakoja apie save, sutiktus žmones nuo įkalinimo Vilniuje 1946 m. iki išėjimo laisvėn 1955 m. Turinys: Sulėtintas filmas, Senasis felčeris, Laidotuvės, Kalantienės pasaka, Guli kareivėlis, lauke pakavotas, Lėlės, Mūsų dienų Čio-Čio-San, Ramybė žemėje, Ąsotėlis, Šuo, Daina, Į Vorkutą, Grožis, Voratinklis, Pūgoje, Ir Vorkutoje pavasaris, Senos grindys, Padengta mišku, Bronė ir čigonė, Maša, Į laisvę. 52 lapai, 50 kurių numeruoti, spausdinti rašomąja mašinėle juodu šriftu ir surišti virvele. Korektūra taisyta mėlynu tušinuku, puslapių numeracija – pieštuku. Atsiminimai, palydėti jautriu literatūrologės Dalios Striogaitės (g. 1940 m.) straipsniu „Išlaisvintos širdies niekas nepavergia...“, buvo publikuoti 1989 m. žurnalo „Nemunas“ Nr. 2.

O. Lukauskaitės-Poškienės lagerio draugės Bronės Stosiūnienės dukra Vita Stosiūnaitė-Šnirienė, gyvenanti Šiauliuose, pasakojo, kad tas „Lagerio pasakas“ autorė „perspausdino mašinėle slapta, rizikuodama, niekam nesigarsindama“.