Tarmių rankraštyną sudaro transkribuotų tarminių tekstų sąsiuviniai (rankraščiai). Jie pradėti užrašinėti dar 1950 m., laikantis Juozo Senkaus Lietuvių kalbos atlaso medžiagos rinkimo instrukcijos (1954). Tokio darbo tikslas – ištirti tarmes, parengti ir išleisti tarminių tekstų chrestomatiją Lietuvių kalbos tarmės (1970) ir tris Lietuvių kalbos atlaso tomus (1977, 1982, 1991).

Per beveik 20 metų dialektologinių ekspedicijų metu mokslo darbuotojai, dėstytojai, aspirantai, studentai ir mokytojai apkeliavo daugiau nei 700 gyvenamųjų vietovių ir sukaupė per 1000 rankraščių.

Sąsiuvinius sudaro dvi dalys: tarmei būdingų tarminių ypatybių aprašas ir daugiausia vyresniosios kartos pateikėjų tarminė kalba (dainos, pasakos ir kt.), užrašyta fonetinės transkripcijos ženklais. Transkribuoti tekstai užrašyti tiesiogiai klausantis informantų arba garso įrašų.

Tarmių rankraštyno sąsiuviniai saugomi Lietuvių kalbos instituto Geolingvistikos centro Tarmių archyve ir yra naudojami šiuolaikiniuose tarmių tyrimuose. Sąsiuviniai sugrupuoti į bylas pagal tirtą gyvenamąją vietovę (konkrečius Lietuvių kalbos atlaso geografinius punktus).

APIE TARMIŲ RANKRAŠTYNO 113 BYLĄ (kalba netaisyta).

Lietuvių kalbos ir literatūros fakulteto V kurso studento Baltikausko Juozo kontrolinis rašomasis darbas. 1952 m.

Tiriamoji vietovė – Pajūrio miestelis (bažnytkaimis), Šilalės rajonas. Gyvenvietės pavadinimas yra atsiradęs nuo Jūros upės vardo, nes kairiajame upės pakrašty, lygumoje tarp dviejų kalvų, matyt, buvusių kadaise upės krantais, įsikūrė miestukas, pavadintas Pajūriu. Nuo rajono centro – Šilalės miestelio atstumas yra 12 kilometrų. Artimiausia Tauragės miesto geležinkelio stotis, važiuojant tiesiausiu keliu, yra už 32 kilometrų. Rajono centras – Šilalė nuo Pajūrio yra vasaros rytuose, o artimiausias didesnis miestas – Tauragė – žiemos rytuose.