Tarmių rankraštyno 168 byla (640 gyvenamoji vietovė)

Rezervuoti vizito laiką
Užsakyti geros kokybės skaitmeninį vaizdą
Muziejus Lietuvių kalbos institutas
Fondas pagrindinis
Eksponato tipas byla (komplektas) 
Sritys mokslas ir švietimas
Inventorinis numeris LKI TAR 168
Medžiagos sąsiuvinio popierius
Autentiškumas originalas 
Autorius (-iai)
Sukūrimo data 1951 m.
Sukūrimo vieta Marijampolės r., Lietuva

Aprašymas

Eksponato aprašymas

Tarmių rankraštyną sudaro transkribuotų tarminių tekstų sąsiuviniai (rankraščiai). Jie pradėti užrašinėti dar 1950 m., laikantis Juozo Senkaus Lietuvių kalbos atlaso medžiagos rinkimo instrukcijos (1954). Tokio darbo tikslas – ištirti tarmes, parengti ir išleisti tarminių tekstų chrestomatiją Lietuvių kalbos tarmės (1970) ir tris Lietuvių kalbos atlaso tomus (1977, 1982, 1991).

Per beveik 20 metų dialektologinių ekspedicijų metu mokslo darbuotojai, dėstytojai, aspirantai, studentai ir mokytojai apkeliavo daugiau nei 700 gyvenamųjų vietovių ir sukaupė per 1000 rankraščių.

Sąsiuvinius sudaro dvi dalys: tarmei būdingų tarminių ypatybių aprašas ir daugiausia vyresniosios kartos pateikėjų tarminė kalba (dainos, pasakos ir kt.), užrašyta fonetinės transkripcijos ženklais. Transkribuoti tekstai užrašyti tiesiogiai klausantis informantų arba garso įrašų.

Tarmių rankraštyno sąsiuviniai saugomi Lietuvių kalbos instituto Geolingvistikos centro Tarmių archyve ir yra naudojami šiuolaikiniuose tarmių tyrimuose. Sąsiuviniai sugrupuoti į bylas pagal tirtą gyvenamąją vietovę (konkrečius Lietuvių kalbos atlaso geografinius punktus).

 

APIE TARMIŲ RANKRAŠTYNO 168  BYLĄ 

Želsvos apylinkė yra tolimiausia apylinkė nuo Marijampolės. Čia seniau susibūrė trys valsčiai: Liudvinavo, Kalvarijos ir Krosnos. Krosnos valsčiuje jau dzūkiškai kalbėjo (dabar beveik nebedzūkuoja). Tuo būdu Želsvos apylinkės tarmė, turėdama šiek tiek bendrybių su dzūkų tarme, sudaro tarsi prieddzūkį.

Prieš 80 m. rusų mokslininkai yra surinkę šiame krašte liaudies dainų. Dainos rinktos Triobiškių ir Juniškių kaimuose. Tarmė sprendžiant iš užrašytų dainų ir šių dienų gyv. kalbos, labai maža tėra pakitusi. Fonetinės ypatybės tos pačios, sintaksinės konstrukcijos panašios, morfologiniai ypatumai taip pat beveik nesiskiria.

Nuo Želsvos – Triobiškių ligi artimiausios geležinkelio stoties – Šeštokų yra apie septynetas km; ligi artimiausio miestelio Liudvinavo – 7–9 km, o ligi Marijampolės – apie 20 km.

Taip pat medžiaga rinkta ir pačiame Liudvinavo miestelyje. Kalbinių skirtumų tarp Želsvos ir Liudvinavo beveik nepastebėta. Pagrindiniu punktu pasirinkta Želsva todėl: pirma, kad čia, bent seniau, yra buvusi aiški tarmės riba, o antra, kad kitas – Skardupių punktas – yra tik kokie ketvertas km nuo Liudvinavo Marijampolės link.

 

 

 

 

Kiti pavadinimai

Pagrindinis pavadinimas

Pavadinimas Kalba Tipas Data  
Tarmių rankraštyno 168 byla (640 gyvenamoji vietovė) daugiau informacijos...

Komplektiškumo informacija

Klaida..

Informacija apie aprašą

Duomenis pateikė Rita Maldonienė