Akmuo stūksojo Benaičių kaimo rytų pakraštyje, į vakarus nuo Benaičių alkakalnio (Balkos kalno), Leiknos lankoje, prie akivaro, vad. Mergos akimi, kuriame, esą, uogaudama nuskendusi samdinė merga. Virš žemės kyšojo 2,8, m ilgio, 1,2 m pločio ir 1 m aukščio akmens dalis su įdubusia viršūne. Pasakojama, kad šalia akmens senovėje plytėjo ežeriukas, vėliau pavirtęs šlapia pieva. Jame mėgo maudytis laumės, kurios ilsėdamos ir miegodamos ant akmens išgulėjusios įdubą, gavusią „Laumės lovos“ vardą. 1959 m. riedulį melioratoriai nustūmė prie skaldymui sustumdytų akmenų netoli Benečių sodybos. Apie 1976 m. buvo velkamas į Darbėnų akmenskaldę, tačiau Auksūdyje traktorius sugedo, todėl akmuo buvo išverstas ir paliktas kaimo pakelėje, prie Narštupio upelio. Valstybės saugomas geologijos paminklas. Nuotraukos pakraščiai balti, kraštai karpyti. Averso viršuje inž. Igno Jablonskio tušu įrašyta: „Akmuo „Laumės lova“ Benaičių km / 1965 m.“. Reverse įrašyta: „Foto I. Jabl [parašas] / neg. nėra“.