Poetės Julijos Švabaitės-Gylienės (1921 05 21 – 2016 07 22) laiškas žurnalistui, poetui, prozininkui, literatūrologui, vertėjui Viktorui Aleknai. Rašyta juodu tušinuku atviruke, kurio averse – dail. J. Raslano piešinys – eglės šakelė ir bažnyčios bokštai. Atviruko viduje – spausdintas tekstas – sveikinimas su šventėmis. J. Švabaitė-Gylienė rašo, kad labai nustebo iš savo sesers A. Švabaitės-Brazauskienės laiško sužinojusi, jog Leoncija Aleknienė, buvusi partizanų ryšininkė, yra adresato žmona. Tokiu būdu sužinojusi ir apie patį V. Aleksą, įdomiai parengusį knygas apie jos mylimą poetę ir kraštietę S. Nėrį. Praneša turinti abi jo knygas, laukia dabar antrojo tomo – metraščio apie S. Nėrį. Giria autoriaus objektyvumą, jautrumą, įsigilinimą į S. Nėries dvasinę būseną. Gailisi poetės, kuri buvo apkaltinta Lietuvos išdavyste. Prisimena  S. Nėries premijos įteikimą 1996 m. ir žmonių kalbas, kad J. Švabaitei-Gylienei nereiktų jos priimti. Išsako nuomonę, kad tikrieji išdavikai yra stribai, kurie gauna dideles pensijas ir laukia „raudonųjų“ sugrįžimo. Linki gražių švenčių visai šeimai. Lemontas, 1997 m. gruodžio 10 d.