Nufotografuotas medicinos gydytojas Karolis Parčevskis su Elena Jasevičiūte. Fotografo Konstantino Šapiro fotoateljė, Sankt Peterburgas, apie 1900 m.

Karolis Parčevskis (lenk. Karol Parczewski, sen. rus. Карлъ Парчевскiй; 1875, Jokūbavas, Kretingos vls., Telšių apskr., Kauno gub., Rusijos imperija – 1957-12-08, Lenkija), medicinos profesorius, gydytojas terapeutas, spaudos bendradarbis. Kilęs iš „Nalenč“ herbo bajorų. Tėvas – Jokūbavo (Kretingos r. sav.) dvarininkas Konstantinas Parčevskis, motina – bajorė Kazimiera Dzvonkauskaitė. Mokėsi Šiaulių ir Sankt Peterburgo gimnazijose. 1895–1901 m. studijavo Sankt Peterburgo (Rusija) karo medicinos akademijoje, po studijų dirbo joje vidaus ligų klinikos ordinaru. 1902 m. Sankt Peterburge vedė 1863 m. sukilimo dalyvio, inžinieriaus Karolio Jasevičiaus ir Kotrynos Misevičiūtės dukterį Eleną Jasevičiūtę (1877, Samara, Rusijos imperija – 1941-09-06, Kortkerosas, Komijos ASSR, Rusijos SFSR). 1902–1906 m. netoli Jokūbavo įkūrė Stončių (Stančių) dvaro sodybą, 1904 m. dalyvavo kare su Japonija. Grįžęs vertėsi privačia gydytojo praktika, 1908 m. išrinktas į Kretingos parapijos katalikų bažnyčios rekonstrukcijos komitetą. 1914–1917 m. tarnavo Rusijos imperijos kariuomenės karo gydytoju. 1918 m. grįžo į Lietuvą, ūkininkavo Stončių dvare, dėstė Kauno aukštuosiuose medicinos kursuose, profesoriavo Lietuvos universitete, dirbo Kauno karo ligoninės konsultantu, Lietuvos Raudonojo Kryžiaus ligoninės Klaipėdoje vidaus ligų skyriaus vedėju, chirurgu. Žurnale „Medicina“ paskelbė mokslinių straipsnių. 1941-06-14 kartu su žmona suimtas, išvežtas į Rešotų lagerį, Nižnij Ingašo r., Krasnojarsko kr. (Rusija), o žmona ištremta į Komiją, kur netrukus mirė. NKVD Ypatingojo pasitarimo 1943 m. nuteistas 5 metams tremties, 1944 m. perkeltas į Bijską, Altajaus kr., 1944 m. pab. repatrijavo į Lenkiją, gyveno pas gimines.