| Eksponato aprašymas | Nuotrauka Juozas Grušas su žmona Pulcherija Grušiene, proanūkiu Luku Kanču, Grušų šunimi Gurdu ir žurnalistu Tomu Sakalausku. Asmenys užfiksuoti prie rašytojo namo įėjimo, apie 1979 metais. Kairėje – Juozas Gušas, viduryje Pulcherija Grušienė, proanūkis Lukas, Gurdas, dešinėje – žurnalistas Tomas Sakalauskas. Kitoje pusėje matomi mėlynos spalvos fotografo Algimanto Žižiūno antspaudai.
Juozas Grušas – rašytojas (dramaturgas). Gimė 1901 m. lapkričio 29 d. Žadžiūnuose (Šiaulių vls., dab. Šiaulių r.), mirė 1986 m. gegužės 21 d. Kaune.
Nuo 1925 m. skelbė periodinėje spaudoje apsakymus, feljetonus. Pirmasis apsakymas „Lelijos sapnas“ pasirodė jaunimo žurnale „Ateitis“ (1926 m., Nr. 4). Pasirašė slapyvardžiu Juozas Kriaušė. Keletą mėnesių redagavo katalikų jaunimo žurnalą „Pavasaris“. Čia spausdino apsakymus, pasirašydamas tuo pačiu slapyvardžiu: Juozas Kriaušė – tai sulietuvintas Grušas. Feljetonus pasirašydavo Liongino Padanginės pseudonimu. Pirmasis apsakymų rinkinys „Ponia Bertulienė“ išleistas 1928 m., o didžiausią populiarumą iš prozos darbų pelnė romanas „Karjeristai“ (1935). Nuo XX a. šeštojo dešimtmečio J. Grušas tapo produktyviausiu Lietuvos dramaturgu. Kūrėjas lietuvių dramaturgijoje įteisino tragedijos (istorinė drama „Herkus Mantas“) ir tragikomedijos (drama „Meilė, džiazas ir velnias“) žanrus. Sukūrė moralinio teismo teatrą ir savitą dramos tipą, kuriame jungiasi tradicinės ir šiuolaikinės dramos tendencijos. Daugelis J. Grušo kūrinių pastatyti Kauno dramos teatre. Šimtmečio spektakliu pripažinta „Barbora Radvilaitė“ (1972). 1980–1981 m. išleisti penki J. Grušo „Raštų“ tomai. 1992 m. pagal pjesę „Meilė, džiazas ir velnias“ sukurtas vaidybinis filmas „Džiazas“ (rež. Raimundas Banionis). Tomas Sakalauskas – Prozininkas, eseistas. Gimė 1932 02 10 Šiauliuose. Mirė 2015 04 27 Vilniuje.
1951–1956 m. Vilniaus universitete studijavo lietuvių kalbą ir literatūrą. Baigęs studijas dirbo Vilniaus profsąjungų kultūros klube, žurnale „Tarybinė moteris“, Lietuvos radijo ir televizijos komiteto muzikos ir literatūros skyriuje. Žurnalistas, menotyrininkas. Nuo 1962 m. daugiau kaip tris dešimtmečius dirbo kultūrologinį švietėjišką darbą „Švyturio“ žurnale, buvo kultūros skyriaus vedėjas, išspausdino apie 400 straipsnių kultūros tema.
Lietuvos rašytojų sąjungos narys – nuo 1994 m. |
