Marijos Gimbutienės rankraštinis laiškas iš abiejų lapo pusių, rašytas žaliu tušinuku, skirtas Kanados Monrealio lietuvių dramos teatrui, kurį subūrė ir jame režisavo bei jame vaidino ir pati adresatė, B. Pūkelevičiūtė. Laiško viršuje kairėje nurodoma siuntimo data, kreipinys, pabaigoje– adresantės parašas. Laiško turinys: adresantė pasakoja perklausiusi šio teatro įgarsintą plokštelę „Baltaragio malūnas“, ji jai labai patikusi, giria trupės darbą, režisierę B. Pūkelevičiūtę, „lenkia galvą“ K. Borutai, šio kūrinio autoriui.

Birutė Pūkelevičiūtė (1923–2007) – rašytoja, aktorė, režisierė, žymi lietuvių išeivijos atstovė JAV. 1941 m. baigė gimnaziją Kaune, debiutavo kaip aktorė. Vytauto Didžiojo universitete studijavo žurnalistiką ir germanistiką. Karo metais emigravo į Vokietiją, karui pasibaigus - į Kanadą. Monrealyje tęsė kultūrinę veiklą: subūrė lietuvių teatro grupę ir parašė pirmąją poezijos knygą „Metūgės“ (1952). Nuo 1965 m. persikėlė į JAV, daugiausia kūrė prozą, vystė teatrinę veiklą, režisavo filmus. Garsesni režisūriniai darbai: „Baltaragio malūnas“ (1957), „Milžino paunksmė“ (1958). Plačiajai visuomenei geriausiai žinoma romanais: „Aštuoni lapai“ (1956), „Rugsėjo šeštadienis“ (1970), „Devintas lapas“ (1982), „Atradimo ruduo“ (1990). Parašė eiliuotų pasakų vaikams, straipsnių išeivijos teatro bei literatūros temomis.