Birutės Pūkelevičiūtės romanų dilogija „Aštuoni lapai“ ir „Devintas lapas“, išleisti vienoje knygoje, vienas po kito, kaip pasakojimo tęsinys. Romanai autobiografiniai, apie skaudžias rašytojos patirtis emigracijoje, trijų moterų likimus. Tituliniame knygos lape autorės ranka rašyta dedikacija mėlynu tušinuku ir autografas: „Maironio Muziejui - su linkėjimais - Birutė Pūkelevičiūtė“, žemiau data „2003. 11. 17 Kaunas“.

Birutė Pūkelevičiūtė (1923–2007) – rašytoja, aktorė, režisierė, žymi lietuvių išeivijos atstovė JAV. 1941 m. baigė gimnaziją Kaune, debiutavo kaip aktorė. Vytauto Didžiojo universitete studijavo žurnalistiką ir germanistiką. Karo metais emigravo į Vokietiją, karui pasibaigus - į Kanadą. Monrealyje tęsė kultūrinę veiklą: subūrė lietuvių teatro grupę ir parašė pirmąją poezijos knygą „Metūgės“ (1952). Nuo 1965 m. persikėlė į JAV, daugiausia kūrė prozą, vystė teatrinę veiklą, režisavo filmus. Garsesni režisūriniai darbai: „Baltaragio malūnas“ (1957), „Milžino paunksmė“ (1958). Plačiajai visuomenei geriausiai žinoma romanais: „Aštuoni lapai“ (1956), „Rugsėjo šeštadienis“ (1970), „Devintas lapas“ (1982), „Atradimo ruduo“ (1990). Parašė eiliuotų pasakų vaikams, straipsnių išeivijos teatro bei literatūros temomis.