Nespalvota, vertikalaus formato, portretinė nuotrauka. Kunigo Prano Vilūno portretas anfas iki krūtinės. Nuotrauka priklijuota prie pilko kartono suapvalintais kampais ir baltais kraštais. Apačioje užrašas: „ERNST GRENZING EG LIBAU KORNSTRASSE 50". Reversas baltas, jame rudos spalvos firminis ženklas (alegorinė moteris, stovinti apsupta augalinio ornamento, saulės disko ir debesų fone, virš eilėje išdėliotų medalių) su užrašu: „ФОТОГРАФІЯ / ЭРНСТА / ГРЕНЦИНГА /ЛИБАВА / ЗЕРНОВАЯ УЛИЦА / ДОМЪ ЛЕВИ № 50. / Негативы сохраняются“. Apačioje spaustuvės pavadinimas: „ХУДОЖ. ЛИТ. І. ПОКОРНАГО ЛИБАВА“.

Pranas Vilūnas (1882-04-17, Mockėnai, Utenos aps. – 1937-12-19, Orša, Baltarusija), kunigas, vėliau – komunistinio judėjimo veikėjas, publicistas, literatūros kritikas, redaktorius, pedagogas. 1903 m. baigė Kauno kunigų seminariją, vikaravo Žemaičių vyskupijos parapijose. 1920 m. metė kunigystę, įsijungė į nelegalią komunistinę veiklą, bendradarbiavo komunistinėje spaudoje. 1922 m. išrinktas į I Seimą. 1923–1926 m. kalėjo Kaune. 1923 m. redagavo komunistinį žurnalą „Naujoji gadynė“, 1926 m. – „Vilnis“. Nuo 1928 m. gyveno Baltarusijoje (SSRS), mokytojavo Dimanovo lietuvių mokykloje (Vitebsko sr.), priklausė Baltarusijos proletarinių rašytojų asociacijos lietuvių sektoriui. 1937 m. enkavedistų suimtas ir sušaudytas.