Nespalvota, vertikalaus formato, studijinė nuotrauka. Kretingos gydytojo Felikso Janušio dukterys Felicija (1912–1990) (kairėje) ir Liucija (Liūnė) (1909–1965) (dešinėje) nufotografuotos prie žemo staliuko, ant kurio padėta atversta knyga. Fotografuota Janušių šeimos evakuacijos Rusijoje metu. Nuotrauka paklijuota ant pilkos spalvos fotokortelės suapvalintais kampais. Apačioje, dešinėje pusėje, atspaustas aukso spalvos ženklas (herbas?) ir užrašas: „A. РУСЯЕВЪ / УГЛИЧЪ“. Reversas horizontalaus formato. Jame atspaustas žalsvos spalvos firminis fotografo ženklas su užrašu: „ФОТОГРАФІЯ / A. Русяевa / въ г. УГЛИЧE / СПАССКАЯ УЛ. СОБ. ДОМЪ. / МОСКОВСКАЯ УЛ. Д. ТРОПИНА. / ВЪ БOЛЬШ. СЕЛЕ и СЕЛЕ ИЛЬИНКЕ / УВЕЛИЧЕНІЕ ПОРТРЕТОВЪ / НЕГАТИВЫ ХРАНЯТСЯ“; apačioje – litografijos įmonės pavadinimas: „ЛИТ. І. ПОКОРНАГО МОСКВА“.

Liūnė (Liucija) Janušytė (1909–1965), žurnalistė, rašytoja, vertėja. Gimė Kretingoje, baigė Kretingos progimnaziją ir Klaipėdos Vytauto Didžiojo gimnaziją, Lietuvos universiteto Humanitarinių mokslų fakultete studijavo literatūrą. Dienraščio „Lietuvos aidas“ skyriaus redaktorė, korespondentė Estijoje, Latvijoje, Vokietijoje, Belgijoje, Anglijoje, Prancūzijoje (Paryžiuje). Vėliau bendradarbiavo žurnale „Šluota“, laikraštyje „Tiesa“. Nuo 1926 m. periodikoje spausdino feljetonus ir humoreskas, išjuokė valdininkų, studentų, Kauno poniučių gyvenimą. Satyriniame romane „Korektūros klaida“ (1938 m.) pavaizdavo Paryžiaus bohemą. Pokariu rašė apysakas ir pjeses vaikams, komedijas mėgėjų teatrams, feljetonus, libretą operetei „Auksinės marios“ (su J. Mackoniu; 1955 m.). Išvertė A. Fadejevo, I. Ilfo ir E. Petrovo ir kitų autorių kūrinius.

Felicija Janušytė-Margenienė dirbo Klaipėdoje akušere, po Antrojo pasaulinio karo su motina persikėlė į Panevėžį, kuriame 1990 m. mirė.