Nuotrauka. J. Grušo žentas Vacys ir vaikaičiai Arūnas ir Algimantas Kančai
LIMIS portale skelbiamą skaitmeninį turinį galima naudoti komerciniais ir nekomerciniais tikslais. Naudojant skaitmenines bylas, reikia nurodyti šiuos duomenis: autorius; eksponato pavadinimas; pirminės apskaitos numeris arba inventorinis numeris; muziejaus, kuris saugo eksponatą, pavadinimas; eksponato senas.limis.lt puslapio adresas. Tuo atveju, kai autorius nežinomas ar yra anonimas, reikia nurodyti, kad autorius nežinomas arba yra anonimas. Jei naudojama eksponato nuotrauka yra sukurta fotografo, reikia nurodyti ir fotografo vardą bei pavardę.
Maironio lietuvių literatūros muziejus yra pateiktos informacijos savininkas. Visose dokumentų kopijose ir (arba) programose turi būti išsaugotas autorių teisių ženklas ©, užregistruotų prekių ženklai ®, kuriuos draudžiama pašalinti.
Tinklalapį formatuoja, dizainą kuria ir palaiko UAB „Nortal“, UAB „Alna Software“, UAB „Asseco Lietuva“ ir Lietuvos dailės muziejus. Bet kokius dizaino elementus kopijuoti ar imituoti kituose tinklalapiuose yra draudžiama.
LIMIS portale skelbiamą skaitmeninį turinį galima naudoti komerciniais ir nekomerciniais tikslais. Naudojant skaitmenines bylas, reikia nurodyti šiuos duomenis: autorius; eksponato pavadinimas; pirminės apskaitos numeris arba inventorinis numeris; muziejaus, kuris saugo eksponatą, pavadinimas; eksponato senas.limis.lt puslapio adresas. Tuo atveju, kai autorius nežinomas ar yra anonimas, reikia nurodyti, kad autorius nežinomas arba yra anonimas. Jei naudojama eksponato nuotrauka yra sukurta fotografo, reikia nurodyti ir fotografo vardą bei pavardę.
Maironio lietuvių literatūros muziejus yra pateiktos informacijos savininkas. Visose dokumentų kopijose ir (arba) programose turi būti išsaugotas autorių teisių ženklas ©, užregistruotų prekių ženklai ®, kuriuos draudžiama pašalinti.
Tinklalapį formatuoja, dizainą kuria ir palaiko UAB „Nortal“, UAB „Alna Software“, UAB „Asseco Lietuva“ ir Lietuvos dailės muziejus. Bet kokius dizaino elementus kopijuoti ar imituoti kituose tinklalapiuose yra draudžiama.
Muziejus | Maironio lietuvių literatūros muziejus | ||
Fondas | pagrindinis | ||
Eksponato tipas | fotografija | ||
Sritys | architektūra, literatūra | ||
Pirminės apskaitos numeris | MLLM JGM GEK 4303 | ||
Inventorinis numeris | MLLM F2 840 | ||
Matmenys | aukštis x plotis – 6 x 9 cm | ||
Medžiagos | matinis fotografinis popierius | ||
Atlikimo, pagaminimo technika | nespalvotoji fotografija | ||
Autorius (-iai) | |||
Sukūrimo data | ~1959 m. | ||
Sukūrimo vieta | Kalniečių g. 93, Kaunas, Kauno m. sav., Lietuva
|
Aprašymas
Eksponato aprašymas | J. Grušo žentas Vacys ir vaikaičiai Arūnas ir Algimantas Kančai Kaune, Kalnienčių g. 93 apie 1959 m. Iš kairės: Algimantas Kančas, Vaclovas Kančas ir Arūnas Kančas. Juozo Grušo dukters Algimantos Marijos šeima gyveno rašytojo Juozo Grušo namuose nuo 1953 m. 1954 m. gimė Algimantas, 1957 m. - Arūnas.
Juozas Grušas – rašytojas, dramaturgas, pedagogas, vertėjas, 1901 m. gimęs Kalniškių-Žadžiūnų kaime (Šiaulių raj.), miręs 1986 m. Kaune. Pirmosios rašytojo knygos: apsakymų rinkinys „Ponia Bertulienė“ (1928), romanas „Karjeristai“ (1935), novelių rinkinys „Sunki ranka“ (1937). Po studijų J. Grušas dirbo žurnalisto, pedagogo, vertėjo ir redaktoriaus darbą Kaune. Su šeima 1937 m. įsikūrė Kauno Žaliakalnyje. Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, su šeima (žmona Pulcherija, dukra Algimanta Marija, sūnūs Vytautas ir Saulius) pasitraukė į žmonos tėviškę – Joniškį. Ten parašė savo pirmąją pjesę „Tėvas ir sūnus“ (1945). 1949 m. grįžo į savo namus Kaune, iki mirties juose gyveno ir kūrė. Didžiausio populiarumo ir įvertinimo sulaukė Juozo Grušo istorinės tragedijos. 1957 m. parašyta drama „Herkus Mantas“, (1957), buvo ne kartą statoma teatre, o tragedijos motyvais pastatytas istorinis filmas „Herkus Mantas“. J. Grušo drama „Barbora Radvilaitė“ (1972) buvo statoma įvairiose Lietuvos teatruose. Tragikomedija „Meilė, džiazas ir velnias“ (1967) ne kartą išvydo sceną, pagal šią pjesę Raimundas Banionis pastatė filmą „Džiazas“ (1992). 1980–1981 m. išleisti penki J. Grušo „Raštų“ tomai. J. Grušo kūrinių išversta į anglų, bulgarų, lenkų, vengrų, vokiečių ir kitas kalbas.
Algimantas Kančas, Juoso grušo anūkas, architektas, gimęs 1954 m. Kaune, miręs 2016 m. Kaune. A. Kančas 1978 m. baigė Vilniaus inžinerinį statybos institutą. 1978–1995 m. dirbo Miestų statybos projektavimo instituto Kauno filiale, nuo 1991 m. architektas tapo privačios projektavimo studijos vadovu. 1994 m. stažavosi Vokietijoje. Nuo 1996 m. - Vilniaus dailės akademijos Kauno dailės instituto dėstytojas, 1996–1998 m. architektūros katedros vedėjas. 1990–1996 m. Lietuvos architektų sąjungos Kauno skyriaus pirmininkas. A. Kančas projektavo visų tipų visuomeninius pastatus (Kauno dramos teatro rekonstrukcija ir „Pienocentro“ rekonstrukcija, Prekybos ir pramogų centras „Akropolis“ Kaune, Šv. Kazimiero bažnyčia ir Kauno Gerojo Ganytojo bažnyčia, kt.), gyvenamuosius namus Lietuvoje ir už jos ribų, interjerus. Vienu reikšmingiausių architekto darbų laikomas gyvenamasis „Fredos miestelio“ kvartalas. |
Kiti pavadinimai
Pagrindinis pavadinimas
Pavadinimas | Kalba | Tipas | Data | |||
---|---|---|---|---|---|---|
Nuotrauka. J. Grušo žentas Vacys ir vaikaičiai Arūnas ir Algimantas Kančai | daugiau informacijos...
|
Informacija apie aprašą
Duomenis pateikė | Vaida Budginaitė |
Eksponato autorinės turtinės teisės
Savininkas | Maironio lietuvių literatūros muziejus |