Juozo Grušo portretas. Akvarele lietas kūrinys, sukurtas dailininko Vytauto Klemkos, 1984 metais. Rašytojas pozavo savo namuose. 

Paveikslas įrėmintas į metalinius rėmus, su pasportu, po stiklu. Viršutinėje akvarelės dalyje rudais dažais užrašyta dailininko autografas ir data: 84. Akvarelės lakštas priklijuotas ant balto popieriaus. Po akvarele ant vatmano lapo paprastu pieštuku dailininko ranka užrašytas kūrinio pavadinimas, data, technika, matmenys: 59x55.

Vytautas Klemka (1924–1991) – Lietuvos skulptorius, grafikas, tapytojas. 1946–1948 m. mokėsi Kauno taikomosios ir dekoratyvinės dailės institute. 1949–1961 m. Kaune dirbo Požėlos spaustuvėje. 1961–1977 m. dėstė Kauno S. Žuko taikomosios dailės technikume. Dukūrė grafikos (estampai linoraižinio, oforto, akvatintos, sausosios adatos technika), tapybos (aliejinės tapybos, akvarelių, pastelių), skulptūros kūrinių. Kūrybos pagrindinės temos – žmogus, gamta, ypač daug sukūrė pajūrio vaizdų. Šeštajame dešimtmetyje daugiausia kūrė skulptūras. Grafikos kūriniai išsiskiria poetiškumu, precizišku štrichu, subtiliais tonais, ankstyvuosiuose vyravo tikroviškas, šiek tiek stilizuotas piešinys. Aštuntojo dešimtmečio kūriniai romantizuoti, poetiški. Grafikos technikomis sukūrė portretų. Akvarelės sukurtos panašia į K. Sklėriaus maniera, būdingi skaidrūs tonai, laisvas potėpis. Nuo 1953 m. dalyvavo parodose Lietuvoje ir užsienyje. Individualios parodos surengtos Kaune 1962 m., 1974 m., 1976 m., 1987 m., Vilniuje 1977 m., pomirtinė Rokiškyje 2004 m.

Juozas Grušas – rašytojas, dramaturgas, pedagogas, vertėjas, 1901 m. gimęs Kalniškių-Žadžiūnų kaime (Šiaulių raj.), miręs 1986 m. Kaune. Pirmosios rašytojo knygos: apsakymų rinkinys „Ponia Bertulienė“ (1928), romanas „Karjeristai“ (1935), novelių rinkinys „Sunki ranka“ (1937). Po studijų J. Grušas dirbo žurnalisto, pedagogo, vertėjo ir redaktoriaus darbą Kaune. Su šeima 1937 m.  įsikūrė namus Kauno Žaliakalnyje. Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, su šeima (žmona Pulcherija, dukra Algimanta Marija, sūnūs Vytautas ir Saulius) pasitraukė į žmonos tėviškę – Joniškį. Ten parašė savo pirmąją pjesę „Tėvas ir sūnus“ (1945). 1949 m. grįžo į Kauną, iki mirties čia gyveno ir kūrė. Didžiausio populiarumo ir įvertinimo sulaukė Juozo Grušo istorinės tragedijos. 1957 m. parašyta drama „Herkus Mantas“ buvo ne kartą statoma teatre, tragedijos motyvais sukurtas istorinis filmas. J. Grušo drama „Barbora Radvilaitė“ (1972) buvo statoma įvairiose Lietuvos teatruose. Tragikomedija „Meilė, džiazas ir velnias“ (1967) ne kartą išvydo sceną, pagal šią pjesę Raimundas Banionis 1992 m. pastatė filmą „Džiazas“. 1980–1981 m. išleisti penki J. Grušo „Raštų“ tomai. J. Grušo kūrinių išversta į anglų, bulgarų, lenkų, vengrų, vokiečių ir kitas kalbas.