Nario liudijimas Nr. 55682, Juozo Tumo

Rezervuoti vizito laiką
Užsakyti geros kokybės skaitmeninį vaizdą
Muziejus Maironio lietuvių literatūros muziejus
Fondas pagrindinis
Eksponato tipas dokumentas 
Sritys politika
Pirminės apskaitos numeris MLLM GEK 12075
Inventorinis numeris MLLM D 4
Matmenys ilgis x plotis – 12 x 8 cm
Medžiagos popierius  rašalas  kartonas  metalas  klijai 
Atlikimo, pagaminimo technika antspaudavimas  rašymas rašalu spauda  klijavimas  segimas
Autentiškumas originalas 
Autorius (-iai)
Lietuvos šaulių sąjunga
Sukūrimo data 1930-01-31
Sukūrimo vieta Kaunas, Kauno m. sav., Lietuva
Daugiau informacijos

Aprašymas

Eksponato aprašymas

Juozo Tumo-Vaižganto dokumentas: Lietuvos šaulių sąjungos nario liudijimas, išduotas 1930 m. sausio 31 d., Kaune. Viršelyje atspausdinta: „Lietuvos šaulių sąjungos nario liudijimas“. Yra įspaustas Vyties ženklas, antspaudas. Taip pat matosi sidabrinių dažų juostelė, kuri rodo, kad šis dokumentas buvo 1934 m. Vytauto Didžiojo universitete įkurto Juozo Tumo-Vaižganto muziejaus rinkinių dalis. Vidinė viršelio pusė yra baltos spalvos, čia yra atspausti šaulio įstatai.

 

Pirmojo lapo vidinėje pusėje yra bibliotekos antspaudas „Vyatuto Didž. Univ. Biblioteka“ ir numeris 97745. Antrame lape yra antspaudas ir numeris 55682. Žemiau surašyti visi duomenys: „Pavardė Tumas. Vardas Juozas. Tėvo vardas Anupras. Gimė (vieta) Svedasų v. 1869 m. rugsėjo 8 d. Dvas. Kunigas-literatas, Fk-to prof. Išsimokslinimas real. mok. ir kunigų semin. Šaulio rūšis nerikis. Duotas 1930 m. sausio mėn 31 d. (vieta) Kaunas“. Žemiau yra du parašai ir antspaudas. Pasirašė Rinktinės valdybos pirmininkas Gen. Leit. Jonas Jurgis Bulota (1855 – 1942) ir Rinktinės Vadas K. Gancerauskas.

 

Kitoje pusėje atspausdinta: „Stažas kariuomenėje“. Trečiame lape atspausdinta: „II. Šaulio tarnyba“. Ranka surašyta: „Priimtas į XVII rinkt. (1) Kauno šaulių būrį nerikiu 1920.II.26. Dalyvavo 1929 m. L.Š.S dešimties metų sukaktuvių šventėje. 1929.VI.23-24“.

 

Iki devyniolikto lapo įrašų nėra. Devynioliktam lape surašyta, kad turi Šaulio ženklą 11868 Nr. Vidaus pasą, Nr. 5157. Dvidešimtam lape sudėti antspaudėliai: „Perregistruota 1930 metais XVII Rinktinėje“, tada vėl registruota 1931 ir 1932 m. Dvidešimt antram lape ir iki 37 p. spausdintas tekstas „Šauliui žinotina“.

 

Juozas Tumas-Vaižgantas Lietuvos šaulių sąjungos nariu tapo 1920 m., įkalbintas Šaulių sąjungos įkūrėjo Vlado Putvinskio, ir juo buvo iki pat mirties.

 

1930 m. apie tapimą Lietuvos šauliu Juozas Tumas-Vaižgantas rašė: „į Kauno būrį esu įrašytas nuo 1920 m. vasario 26 d., bet gal tik dėl to, kad nario mokestį sumokėjau nuo tos datos. Į Kauną iš Vilniaus aš teatkilau kovo mėnesyje ir faktinai į Š. Sąjungą įsirašiau daug vėliau.

 

Gal ir visai nebūčiau įsirašęs, kad ne ypatingas paspaudimas paties sąjungos įsteigėjo a. a. VI. Putvinskio. Kur tik susirin­kimas, jis vis mane klausė, kada gi įsirašysiąs, o aš vis davinėjau neigiamus atsakus; ne kad būčiau buvęs priešingas tokiai lietu­vių sąjungai, bet kad ji buvo ginkluota, o aš neturėjau teisės ginklą vartoti. Tai man ir nebuvo aišku, ką gi aš ten veikčiau toje „Šaulių“ (strielčių) sąjungoje.

 

Agitatorius VI. Putvinskis iš pra­džių taip pat nepajėgė įžiūrėti, kaip visas dalykas išsivystys; teturėjo bendros intuicijos ir man tegalėdavo atsakyti: „Per ilga rasis kokio darbo; bet gana jau ir moralės paramos: Tamstos vardas bus mums reikalingas“. To vardo man neteko maiše laikyti: jei kam reikalinga, pra­šom. Tai ėmiau ir įsirašiau“ (Vaižganto raštai, 13T, p. 117. Toliau – R11, 177).

 

1920 m. J. Tumas redagavo šaulių žurnalą „Trimitas“ (1920 – 1940 m., atkurtas 1990 m.). Per 1920 metus J. Tumas suredagavo 12 „Trimito“ žurnalų (nuo 2 iki 13 numerio). Kanauninkas net 4 kartus (1920–1922 m.; 1923–1925; 1925– 1926 ir 1928 iki 1933 m.) buvo renkamas į Vyriausiąjį LŠS Garbės teismą. Į šią instituciją buvo renkami tik itin iškilūs šauliai. Kartu garbės bylas nagrinėdavo A. Smetona, K. Grinius, gen. ltn. J. Bulota. Svarbių sukakčių metu J. Tumas buvo kviečiamas aukoti šventąsias mišias, šventindavo vėliavas. Už nuopelnus Lietuvai 1931 birželio 24 d. J. Tumas buvo apdovanotas Šaulių žvaigžde.

 

2019 m. žurnale „Trimitas“ apie klasiką buvo rašoma: „Į šaulišką tarnybą J. Tumas buvo priimtas 1920 metų rugpjūčio 1 dieną (nors Centro valdybos sprendimas buvo priimtas kiek vėliau), nustačius mokėti jam 2 000 auksinų mėnesinį atlyginimą (palyginimui Vladui Putvinskiui tuomet buvo mokama 1 600 auksinų mėnesinis atlygis, kiek vėliau, jau pradėjus jam eiti LŠS viršininko pareigas, atlyginimas pakeltas iki 1 800 auksinų). Taigi, siekiant turėti aukščiausio lygio darbuotoją, nebijota investuoti“ („Trimitas“, Nr. 10, p. 23).

 

J. Tumas-Vaižgantas nepasisakė už karą, kerštą, agresiją, smurtą ar pyktį. Vis pabrėžė, kad „Karas tėra leistinas atsiginti“, bet dar svarbiau yra, kad „mes priimtume krikščioniškosios doros pradą karo, na, ir ginklo vietoje“ (R11, 81).

 

J. Tumas buvo vienas iš tų ypatingai šviesių žmonių, kurie gerai suprato, jog tikrasis visų žmonių pasaulis yra – dvasinis pasaulis, todėl visų svarbiausia pergalė ir jėga yra mūsų pačių dvasios augimas. Dėl to „Karas, kad ir laimingiausias, blogas dalykas“ (R12, 432). „Tikras karžygys privalo būti  Dievo karžygys, Dievo įrankis... asmuo giliai dvasiškas, mistiškai santykiaująs su Apvaizda“ (R12, 430).

 

J. Tumas Lietuvos kariams vis pabrėžė, kad labai svarbu suprasti, kad „yra dėsnių nematerialių“ (R12, 434). Ir pats svarbiausias dalykas karo atveju yra „turėti patį Dievą sau talkininku; su Juo jokie pavojai nebaisūs“ (R12, 434). „Būkime... širdžia skaistūs, kad net priešai didžiuotųsi“ (R12, 432). „Jei būtume to verti, jei tiek sudvasiškėtume, kad Dievas mus, fiziškai mažajėgius, išsirinktų savo planams vykinti, argi mes nepadarytume tiek pat, kiek Galilėjos žvejai padarė Kristaus planams?“ (R12, 430). Vaižganto raštai rodo, kad nuo 1920 iki 1933 m. Juozas Tumas-Vaižgantas lietė ir skleidė Lietuvos šaulių sąjungos mokymų metafiziką.

 

--

Vladas Putvinskis (1873 – 1929) – tautinio atgimimo veikėjas, literatas, lietuviškos spaudos organizatorius ir platintojas, Šaulių sąjungos įkūrėjas, 1919 – 1922 m. jos pirmininkas.

 

Jonas Jurgis Bulota (1855 – 1942) – Lietuvos visuomenės ir karo veikėjas, veterinarijos gydytojas. Lietuvos generolas (1930), leitenantas.

Kiti pavadinimai

Pagrindinis pavadinimas

Pavadinimas Kalba Tipas Data  
Nario liudijimas Nr. 55682, Juozo Tumo daugiau informacijos...

Informacija apie aprašą

Duomenis pateikė Remigijus Jakulevičius

Susiję eksponatai

Klaida..

Eksponato autorinės turtinės teisės