Fotografijoje rašytojo, literatūros ir teatro kritiko, vertėjo, publicisto, profesoriaus Balio Sruogos (1896–1947) žmona, istorikė, pedagogė Vanda Daugirdaitė-Sruogienė (1899–1997) su pusseserėmis.

Fotografijoje iš kairės: Sofija Laucevičiūtė (1898–2003) (vėliau Gedvilienė), V. Daugirdaitė, Marija Laucevičiūte (1901–1987).

Reverse V. Daugirdaitės-Sruogienės ranka, mėlynu rašikliu ir juodu tušinuku užrašyta: „1919 m. /  Šiauliuose / „Taduko dukterys“ / Zosė ir Mincė Laucevičiūtės / Vanda Daugirdaitė“.

Fotografija atspausdinta kaip atvirlaiškis, yra linijos tekstui užrašyti. Reverse, pasukus nuotrauką 90 laipsnių kampu, atspaustas violetinio rašalo antspaudas: „Fot. B. Abramavičio, Tilžės -vė Šiauliuos“.

Sofija ir Marija Laucevičiūtės – dukterys Gabrielės Petkevičiūtės-Laucevičienės (1876–1938) ir vaistinės savininko Šiauliuose Tacijono Laucevičiaus (1876–1914).

1918 m., Lietuvai paskelbus Nepriklausomybę, V. Daugirdaitė-Sruogienė iš Ukrainos, kur gyveno su tėvu, grįžo į Lietuvą ir pradėjo dirbti Šiauliuose prancūzų kalbos mokytoja. 1919 m. persikėlė gyventi į Kauną, kur užsimezgė draugystė su B. Sruoga ir meilė.

Nuo 1927 m. dirbo Kauno III gimnazijos istorijos mokytoja, 1939 m., Lietuvai atgavus okupuotą Vilniaus kraštą, pradėjo dirbti direktore Vilniaus IV lenkų mergaičių gimnazijoje, nuo 1941 m. dirbo direktore kunigaikštienės Birutės gimnazijoje, kuri buvo pervadinta į Vilniaus II gimnaziją. Pedagoginį darbą V. Daugirdaitė-Sruogienė dirbo ir emigracijoje, pasitraukus į Jungtines Amerikos Valstijas po vyro mirties.