LIMIS - LIETUVOS INTEGRALI MUZIEJŲ INFORMACINĖ SISTEMA

Atviruko averse – europietiškais drabužiais vilkintys vyrai mokslo įstaigoje. Šalia – gaublys, knygos lentynose ir ant stalo, teleskopas.

Reverse – tekstas apie 1725 m. įkurtą Mokslų akademiją. Mintis įkurti vietą, kur susiburtų mokslininkai ir talentingi žmonės, gimė Petrui I-ajam 1718 m. Jis nurodė „sukurti akademiją, sukviesti mokytus ir turinčius tam gabumų, taip pat imtis knygų vertimo...“ Viešose asamblėjose akademikai privalėjo pasisakyti „iš savo mokslų srities“. Jiems buvo keliami reikalavimai savo mokslinius tyrinėjimus derinti su gyvenimiškais poreikiais.

Atviruko averse – kalnakasiai rūdos kasykloje ir metalo liejyklos darbininkas.

Reverse – trumpas tekstas rusų kalba apie Uralo gamyklų atsiradimą. Kariuomenės perginklavimas pareikalavo daug metalo. Metalurgijos pramonės centru tapo Uralas. Vyriausybės iniciatyva buvo statomos gamyklos, skatinama privačių įmonininkų iniciatyva. Uralo „pirmagimis“ – gamykla Nevjanske, kurią įkūrė iždas 1699 m., greit buvo perduota sumaniam fabrikantui Nikitai Demidovui. Minkšta ir kali geležis tapo labai paklausi šalies viduje ir užsienyje.

Atviruko averse – žygiuojantis karių būrys.

Reverse – trumpas tekstas rusų kalba apie naujos rusų kariuomenės sukūrimą. Šiaurės karo metu buvo sukurta naujoji rusų kariuomenės reguliarioji armija, pakeitusi šaulius. Šią kariuomenę sudarė rekrutai, prievarta imami į kariuomenę iki gyvos galvos. Rekrutų sistema buvo įteisinta 1705 m. įsaku. Kariuomenė buvo sudaryta klasiniu principu: eiliniais buvo valstiečiai ir miestiečiai, vadais – bajorai. Pasikeitė apranga, ginkluotė, vadovavimo kariuomenei sistema. Naujai sukurta armija ir laivynas, po eilės pergalių sausumoje ir jūroje, išsprendė svarbų užsienio ploitikos uždavinį – Rusijos įsitvirtinimą Baltijos jūroje.

Atviruko averse – uostas: rusų ir europietis pirkliai, išrikiuotos statinės, rietuvės medžių, burlaiviai.

Reverse – trumpas tekstas rusų kalba apie užsienio prekybą Rusijoje. Šaliai įsitvirtinus Baltijos jūroje, stiprėjo prekybiniai ryšiai su užsieniu. Svarbiausiu Rusijos prekybos uostu tapo Peterburgas. Tuo pat metu žymiai sumažėjo Archangelsko, buvusio svarbiausio prekybos su Vakarų Europa uosto, reikšmė. Į užsienį išveždavo žaliavas: linus, kanapių pluoštą, medieną, odas, lašinius ir naujųjų manufaktūrų gaminius – burių audinius, lynus, geležį. Į Rusijos rinką gabendavo prabangos prekes valdančiajai klasei ir kai kurias medžiagas pramonei, pvz. dažymo medžiagas. Vyriausybė, skatindama Rusijos pramonės ir prekybos vystymąsi, įvesdavo didelius muito mokesčius įvežamoms prekėms.