LIMIS - LIETUVOS INTEGRALI MUZIEJŲ INFORMACINĖ SISTEMA

Tautodailininko Sauliaus Tamulio kaukė – Užgavėnių personažas Žydelis. Kaukė drožta iš vientisos liepos medienos, šlifuota. Kaukė išsiskiria savo vyšninės spalvos antakiais iš dirbtinio kailio bei vešlia barzda iš avikailio. Po dešiniaja akimi priklijuotas maišinio audinio gabalėlis imituojantis randą ar žaizdą. Kitoje pusėje autoriaus įrašas pieštuku bei data. 

Žydas – pats svarbiausias Žemaitijos Užgavėnių personažas. Po II p.k. posakis „eiti žydais” tapo bendriniu Užgavėnių persirengėlių eitynių pavadinimu. Dažnai buvo vaizduojamas luošas, bjauriais veido bruožais. Eitynėse atlikdavo prekeivio vaidmenį, siūlydamas visokius niekučius. Į nosį dažnai įkaldavo vinį, kad bučiuojant moterims rankas įdurtų. Taip pat išsisuodindavo veidą, kad bučiuodami išteptų. Žydas taip pat turėjo ir linksmintojo vaidmenį, stengdavosi atrodyti juokingai.

Tautodailininko Sauliaus Tamulio kaukė – Užgavėnių personažas. Kaukė drožta iš vientisos liepos medienos, šlifuota. Gilios veido raukšlės paryškintos tamsia spalva, akiduobės baltos. Kaukė išsiskiria ilga siaura nosimi, asimetriškomis akimis. Vientisi antakiai suformuoti iš dirbtinio kailio, priklijuoti. Išskirtinis bruožas – dešiniajame skruoste įsitaisęs peliukas iš natūralaus kailio. Akytės iš plastiko, ausytės iš odos. Peliukas priklijuotas, iš kitos pusės sutvirtintas maišiniu audiniu. Nugarinėje pusėje vardinė autoriaus moneta bei data pieštuku. 

Tautodailininko Sauliaus Tamulio kaukė – Užgavėnių personažas Ubagiukas. Kaukė drožta iš vientisos liepos medienos, šlifuota. Kaukė išsiskiria savo nenužievinta į apačią platėjančia nosimi. Taip pat kairiojoje smakro dalyje palikta nenužievinta buvusios šakos dalimi, primenančia randą. Akys nesimetriškos, burna perkreipta su nulinkusiais lūpų kampučiais, sudaro pavargusio, nuliūdusio ubago įvaizdį. Plaukai iš avikailio, priklijuoti. Ūsai suformuoti iš arklio karčių, priklijuoti. Kitoje pusėje autoriaus įrašas ranka bei data pieštuku. 

Ubago personažas labiau paplitęs vakarinėje Lietuvos dalyje. Ubagas mėgdžiodavo kaimo elgetą, vilkėdavo sudriskusiais drabužiais. Būtinas atributas – didelė terba išmaldai, lazda. Kaimo elgetomis dažniausiai rūpindavosi visi kaimo žmonės. Juos paeiliui maitindavo, aukodavo. Prašydavo jų pasimelsti. Todėl persirengėlių procesijoje jie dažniausiai poteriaudavo arba pasakodavo linksmas nebūtas istorijas.

Tautodailininko Sauliaus Tamulio kaukė – Užgavėnių personažas Ubagėlis. Kaukė drožta iš vientisos liepos medienos, šlifuota. Kaukė pailga, siaura. Išsiskiria nosimi, kuri per vidurį išplatėja. Visas kaukės paviršius dažytas tamsiai pilkšvai, netolygiai. Išskirtinė personažo burna – lūpų kampučiai nusvirę žemyn taip sudarydami pavargusio Ubagėlio įvaizdį. Kitoje pusėje vardinė autoriaus moneta, priklijuota bei data pieštuku. 

Ubago personažas labiau paplitęs vakarinėje Lietuvos dalyje. Ubagas mėgdžiodavo kaimo elgetą, vilkėdavo sudriskusiais drabužiais. Būtinas atributas – didelė terba išmaldai, lazda. Kaimo elgetomis dažniausiai rūpindavosi visi kaimo žmonės. Juos paeiliui maitindavo, aukodavo. Prašydavo jų pasimelsti. Todėl persirengėlių procesijoje jie dažniausiai poteriaudavo arba pasakodavo linksmas nebūtas istorijas.

Tautodailininko Sauliaus Tamulio kaukė – Užgavėnių personažas Jaunoji. Kaukė drožta iš vientisos liepos medienos, šlifuota. Kaukė išsiskiria savo ryškiais mėlynais akių apvadais bei raudonomis lūpomis. Išsišovę skruostikauliai bei pailgos akys šią jaunąją daro šiek tiek panašią į giltinę. Aplink galvą priklijuotas užuolaidinis baltas audinys – nuometas. Kitoje pusėje plati gumos juosta patogiam nešiojimui. Taip pat autoriaus įrašas ranka ir data pieštuku. 

Vestuvininkų personažai žinomi nuo XX a. I p. Pamėgdžiodavo tikras vestuves, tačiau viską darydavo atvirkščiai. Jaunaja tapdavo vyras, o jaunikiu – moteris. Kostiumas dar labiau pašaržuodavo šiuos personažus. Jaunikis būdavo žemas, storas, kuprotas. Tuo tarpu jaunoji – aukšta, stambi. Drabužiai atitikdavo vestuvių protokolą, tačiau buvo siuvami iš nederančių medžiagų.

Tautodailininko Sauliaus Tamulio kaukė – Užgavėnių personažas Giltinė. Kaukė drožta iš vientisos liepos medienos, glotniai nušlifuota. Išsiskiria išraiškingais antakiais, didele kumpa nosimi, išsišovusiais skruostikauliais. Pražiotos burnos vietoje buvusios šakos ertmė. Kitoje pusėje autoriaus įrašas ranka bei data. 

Smerties /giltinės personažas paplitęs visoje Lietuvoje, liudijantis anapusinio pasaulio svarbą žmogaus gyvenime. Giltinė Užgavėnių metu gąsdindavo ir puldinėdavo žmones, ištepdama raudonais dažais – „krauju”.

Tautodailininko Sauliaus Tamulio kaukė-suvenyrinė malka. Iš liepos medžio išdrožtas kaukės ruošinys, demonstruojamas vaikams edukacijų metu. Kaukės glotniai nušlifuotos, vidurinė dalis nutašyta grubiau. Suvenyrinė malka susideda iš trijų dalių – vidurinė dalis skiria dvi kaukes, išdėstytas atvirkščiai kortos principu. Viename malkos gale kaukė, simbolizuojanti džiaugsmą, kitoje – pyktį. Kitoje pusėje autoriaus vardinė moneta, priklijuota. 

Tautodailininko Sauliaus Tamulio kaukė – Užgavėnių personažas Ragana. Kaukė drožta iš vientisos liepos medienos, dažyta šviesiai pilka spalva. Kaukė išsiskiria itin masyvia kumpa nosimi, plaukais iš juodų ir šviesių arklio karčių. Plaukai pritvirtinti klijuojant bei papildomai pririšant virvele. Kitoje pusėje vardinė autoriaus medinė moneta, priklijuota. 

Ragana, skirtingai negu šiomis dienomis, kaimo Užgavėnių ritualuose nebuvo svarbus personažas. Ragana savo bjauriais, demoniškais veido bruožais lakstydavo ant šluotos ir gąsdindavo mažus vaikus.

Tautodailininko Sauliaus Tamulio kaukė – Užgavėnių personažas Girinis. Kaukė išdrožta iš liepos medienos, kreiva nosis atskirai priklijuota iš pušies šakos. Plaukai, antakiai, ūsai pagaminti iš įvairaus natūralaus kailio atraižų, priklijuoti. Kaukę puošia vienas atsikišęs dantis iš pušies žievės. Barzda pagaminta iš maišinio audinio atraižos, priklijuota. Kitoje pusėje vardinė S. Tamulio moneta, priklijuota. 

Autoriui būdinga miško dvasių tematika kūryboje. Tai liudija artimą ryšį su gamta, Užgavėnių šventės simboliką tarp kasdienybės ir mitologinio pasaulio.

Tautodailininko Sauliaus Tamulio kaukė – Užgavėnių personažas Žydelis. Išdrožta iš vientisos liepos medienos, dažyta. Kaukė pailgos formos, išsiskiria savo didele nosimi, kurios gale buvusi medžio šaka – karpa. Plačioje burnoje rikiuojasi 10 retų dantų, iš kurių du tikslingai nulaužti. Akiduobės, dantys dažyti balta spalva, veidas – rausvos ir juodos spalvos. Kaukę puošia vešli barzda su ūsais bei antakiais, pagamintais iš juodo dirbtinio kailio, priklijuota. Kitoje pusėje autoriaus įrašas ranka bei data. 

Žydas – pats svarbiausias Žemaitijos Užgavėnių personažas. Po II p.k. posakis „eiti žydais” tapo bendriniu Užgavėnių persirengėlių eitynių pavadinimu. Dažnai buvo vaizduojamas luošas, bjauriais veido bruožais. Eitynėse atlikdavo prekeivio vaidmenį, siūlydamas visokie niekučius. Į nosį dažnai įkaldavo vinį, kad būčiuodami rankas moterims įdurtų. Taip pat išsisuodindavo veidą, kad bučiuodami išteptų. Žydas taip pat turėjo ir linksmintojo vaidmenį, stengdavosi atrodyti juokingai.  

Tautodailininko Sauliaus Tamulio kaukė – Užgavėnių personažas Miško dvasia. Išdrožta iš vientisos liepos žievės. Kepurė, ūsai bei barzda suformuoti iš avikailio, pritvirtinti su kabėmis. Kitoje pusėje autoriaus įrašas ranka bei data.

Miško dvasių tema artima autoriui, tai rodo svarbų ryšį su gamta. Užgavėnių personažai dažnai būna mitologizuojami, suteikiant jiems antgamtinių galių. 

Tautodailininko Sauliaus Tamulio kaukė – Užgavėnių personažas Kanapinis. Kaukė drožta iš vientiso medžio, dažyta šviesiai ruda spalva, aplink akis paryškinta tamsiau. Akiduobės, dantys balti. Antakiai, ūsai, barzda priklijuoti iš skirtingo tipo kailio atraižų. Kitoje pusėje S. Tamulio įrašas ranka bei data. 

Kanapinis dažnas Užgavėnių personažas. Tai aukštas, liesas vyras, visada nugalintis lašininį. Taip išvaroma žiema ir pradėdamas gavėnios laikotarpis, pirmiausiai siejamas su pasninku.