LIMIS - LIETUVOS INTEGRALI MUZIEJŲ INFORMACINĖ SISTEMA

Tautodailininko Sauliaus Tamulio kaukė – Užgavėnių personažas Našlaičiukas. Kaukė drožta iš vientisos liepos medienos, šlifuota. Kaukė pailgos formos su išskirtine ilga nosimi, kurios galas užsilenkia į dešinę pusę. Akys apvalios, skirtingame lygmenyje. Burna apvali, dešinėje veido dalyje. Aplink visą kaukės perimetrą priklijuotas dirbtinis pilkšvas kailis. Ties smakru sukryžiuotas lyg skarelė. Kitoje pusėje autoriaus įrašas ranka. 

Tautodailininko Sauliaus Tamulio kaukė – Užgavėnių personažas Ubagas. Kaukė drožta iš vientiso liepos medžio, dažyta juoda spalva, akiduobės baltos. Antakiai suformuoti iš skirtingų kailių. Dešinysis iš avikailio, kairysis bei ūsai iš natūralaus kailio atraižų. Kitoje pusėje vardinė S. Tamulio moneta, priklijuota. 

Ubago personažas labiau paplitęs vakarinėje Lietuvos dalyje. Ubagas mėgdžiodavo kaimo elgetą, vilkėdavo sudriskusiais drabužiais. Būtinas atributas – didelė terba išmaldai, lazda. Kaimo elgetomis dažniausiai rūpindavosi visi kaimo žmonės. Juos paeiliui maitindavo, aukodavo. Prašydavo jų pasimelsi. Todėl persirengėlių procesijoje jie dažniausiai poteriaudavo arba pasakodavo linksmas nebūtas istorijas.

Tautodailininko Sauliaus Tamulio kaukė – Užgavėnių personažas Babaužė. Kaukė drožta iš vientisos medienos, šlifuota. Kaukė išsiskiria gąsdinančiais veido bruožais – išsprogusiomis akimis, išsišovusiais skruostikauliais, kreiva nosimi, perkreipta burna su vienu dantimi. Netradicinės formos smakras – per vidurį išlenktas. Iš topolio medžio požievio plaušo suformuoti netvarkingai išdraikstę plaukai. Gilios veido raukšlės išskabtuotos ir šiek tiek paryškintos tamsia spalva. Kitoje pusėje autoriaus įrašas ranka bei data pieštuku. 

Tautodailininko Sauliaus Tamulio kaukė – Užgavėnių personažas Velniukas. Kaukė drožta iš vientisos liepos medienos, šlifuota. Kaukė išsiskiria savo asimetriškais veido bruožais – įkypos akys, kreiva nosis, išsišovę skruostai. Perkreiptoje burnoje du kreivi dantys. Viršuje du nedideli ragiukai. Kitoje pusėje autoriaus įrašas ranka bei data pieštuku. 

Velnias – populiarus Užgavėnių personažas, blogų darbų gundytojas, glaudžiai besisiejantis su krikščionybės tradicija. Velniai persirengėlių būryje šėliodavo, gundydavo, grasindavo bausmėmis už tariamas nuodėmes.

Tautodailininko Sauliaus Tamulio kaukė – Užgavėnių personažas Lašininis. Kaukė išdrožta iš vientisos liepos medienos, nušlifuota. Dalis kaukės dažyta šviesiai pilka spalva, ties raukšlėmis paryškinta tamsiau. Lūpos dažytos raudona spalva. Kaukė išsiskiria savo putliais žandais, išsišovusia kakta. Kairiajame skruoste įkaltas surūdijęs vinis. Kaktoje matomos trys atsikišusios natūralios medžio ataugos. Kitoje pusėje autoriaus vardinė moneta bei įrašas pieštuku 2020. 

Lašininis – žiemos personifikacija. Vaizduojamas kaip riebus, storas vyras. Gausos ir riebaus maisto žiemos metu įsikūnijimas. 

Tautodailininko Sauliaus Tamulio kaukė – Užgavėnių personažas Žydelis. Kaukė pagaminta iš natūralios odos, siūta rankomis. Nosis suformuota iš džiovintos skūros. Vešlūs juodi antakiai ir barzda iš dirbtinio kailio. Kakta iš vidinės pusės pakietinta papildomu odos įdėklu. Kitoje pusėje priklijuota autoriaus etiketė. 

Žydas – pats svarbiausias Žemaitijos Užgavėnių personažas. Po II p.k. posakis „eiti žydais” tapo bendriniu Užgavėnių persirengėlių eitynių pavadinimu. Dažnai buvo vaizduojamas luošas, bjauriais veido bruožais. Eitynėse atlikdavo prekeivio vaidmenį, siūlydamas visokie niekučius. Į nosį dažnai įkaldavo vinį, kad būčiuodami rankas moterims įdurtų. Taip pat išsisuodindavo veidą, kad bučiuodami išteptų. Žydas taip pat turėjo ir linksmintojo vaidmenį, stengdavosi atrodyti juokingai.

Tautodailininko Sauliaus Tamulio kaukė – Užgavėnių personažas Kanapinis. Kaukė pinta iš vytelių, didžiulė nosis išpjauta iš liepos žievės. Dešinysis antakis iš avikailio, kairysis antakis iš dirbtinio kailio, priklijuoti. Beveik visą veidą apimanti barzda iš dirbtinio kailio, priklijuota. Plaukus atstoja dirbtinio kailio pilkos atraižos. Kitoje pusėje vardinė autoriaus moneta, priklijuota. 

Kanapinis – pavasario personifikacija. Vaizduojamas kaip aukštas, liesas vyras, nugalintis lašišinį. Taip išvaroma žiema ir pradėdamas gavėnios laikotarpis, kuris pirmiausiai siejamas su pasninku.

Tautodailininko Sauliaus Tamulio kaukė – Užgavėnių personažas Diedukas. Kaukė drožta iš vientisos liepos medienos, šlifuota. Aplink akis bei nosį raukšlės paryškintos tamsiai pilka spalva. Veidas asimetriškas. Kairysis antakis pagamintas iš šviesaus kailio, dešiniojo antakio nėra. Vešli barzda suformuota iš tamsiai rudos spalvos kailio, priklijuota. Kitoje pusėje autoriaus įrašas ranka pieštuku bei data. 

Užgavėnių diedukai ir močiutės artimi autoriaus kūrybai. Kaukė atspindi šiai šventei būdingą dualumą: žiema-pavasaris, lašininis-kanapinis, savas-svetimas, senas-jaunas.

Tautodailininko Sauliaus Tamulio kaukė – Užgavėnių personažas Žydelis. Kaukė išdrožta iš vientisos liepos medienos. Kaukė išskiria ilga nuo kaktos iki dantų einančia siaura nosimi bei gausiu plaukuotumu veido srityje. Plaukai, barzda, ūsai pagaminti iš juodos spalvos avikailio, priklijuoti. Kitoje pusėje autoriaus įrašas bei data pieštuku.

Žydas – pats svarbiausias Žemaitijos Užgavėnių personažas. Po II p.k. posakis „eiti žydais” tapo bendriniu Užgavėnių persirengėlių eitynių pavadinimu. Dažnai buvo vaizduojamas luošas, bjauriais veido bruožais. Eitynėse atlikdavo prekeivio vaidmenį, siūlydamas visokie niekučius. Į nosį dažnai įkaldavo vinį, kad bučiuojant moterims rankas įdurtų. Taip pat išsisuodindavo veidą, kad bučiuodami išteptų. Žydas taip pat turėjo ir linksmintojo vaidmenį, stengdavosi atrodyti juokingai.

Tautodailininko Sauliaus Tamulio kaukė – Užgavėnių personažas Diedulis. Kaukė drožta iš vientisos liepos medienos, šlifuota. Didelė į apačią platėjanti nosis šiek tiek parausvinta dažais. Kaukės veidas nėra taisyklingas, kaktos srityje yra įdubimas – buvusi medžio šakos vieta. Tankūs, suaugę antakiai suformuoti iš tamsaus kailio, priklijuoti. Ilga barzda, slepianti burną su dviem dantimis, pagaminta iš šviesaus avikailio. Kitoje pusėje autoriaus įrašas ranka ir data pieštuku.

Kaukė atspindi Užgavėnių šventei būdingą dualizmą: žiema-pavasaris, lašininis-kanapinis, senas-jaunas. 

Tautodailininko Sauliaus Tamulio kaukė – Užgavėnių personažas Ubagiukas. Kaukė drožta iš vientisos liepos medienos, šlifuota. Kaukė išsiskiria savo apdirbimo būdu – deginimu. Ryškiausi veido bruožai didelė kumpa nosis bei du mažyčiai dantukai burnoje. Kitoje pusėje autoriaus vardinė moneta, priklijuota bei 2020 data pieštuku. 

Ubago personažas labiausiai paplitęs vakarinėje Lietuvos dalyje. Ubagas mėgdžiodavo kaimo elgetą, vilkėdavo sudriskusiais drabužiais. Būtinas atributas – didelė terba išmaldai, lazda. Kaimo elgetomis dažniausiai rūpindavosi visi kaimo žmonės. Juos paeiliui maitindavo, aukodavo. Prašydavo jų pasimelsti. Todėl persirengėlių procesijoje jie dažniausiai poteriaudavo arba pasakodavo linksmas nebūtas istorijas.

Tautodailininko Sauliaus Tamulio kaukė – Užgavėnių personažas Giltinė. Kaukė išdrožta iš vientisos liepos medienos, glotniai nušlifuota. Kaukolė išsiskiria išsišovusiais skruostikauliais, nosimi su plačiomis šnervėmis. Didžiuliai dantys išskaptuoti, tačiau ne kiaurai. Kitoje pusėje autoriaus įrašas ranka bei data pieštuku. 

Giltinės personažas paplitęs visoje Lietuvoje, liudijantis anapusinio pasaulio svarbą žmogaus gyvenime. Giltinė Užgavėnių metu gąsdindavo ir puldinėdavo žmones, ištepdama raudonais dažais – „krauju”.