LIMIS - LIETUVOS INTEGRALI MUZIEJŲ INFORMACINĖ SISTEMA

Medinė Užgavėnių kaukė, pagaminta iš vientiso medžio Sauliaus Tamulio 2014 m. Vaizduojamasis personažas išsiskiria rudu veidu, raudonu liežuviu, ilgais plaukais, kreiva nosimi, apvaliomis akimis ir dideliais paakiais. Kitoje kaukės pusėje yra įrašas ranka su 2014 m. data, gamintojo vardu ir pavarde, gyvenamąja vieta.

Saulius Tamulis (g. 1965 m. Šemetiškių k., Šiaulių r.) – lietuvių tautodailininkas, medinių Užgavėnių kaukių drožėjas. Daugelio Užgavėnių kaukių konkursų laureatas, kaukes (žemaitiškai ličīnas) kuriantis pagal senovines tradicijas. Tai didelio produktyvumo menininkas per metus išdrožiantis apie 30 kaukių. Namuose saugo apie 160 Užgavėnių kaukių kolekciją.

Tautodailininko Sauliaus Tamulio kaukė – Užgavėnių personažas Žandaras. Kaukė drožta iš vientisos liepos medienos, šlifuota. Veidas šiek tiek paryškintas šviesiai ruda spalva, akiduobės, dantys – baltai. Kaukė išsiskiria savo plačia, pražiota rėkinačia burna, kurioje tiek viršuje, tiek apačioje po vieną dantį. Taip pat išskirtinė kaukės šukuosena – styrantys plaukai iš avikailio. Nedideli ūsiukai bei antakiai taip pat iš avies kailio. Kitoje pusėje autoriaus įrašas ranka bei data pieštuku. 

Žandaras – carinės Rusijos imperijos laikotarpio palikimas. Šio personažo atsiradimas yra pavyzdys, jog Užgavėnių šventės metu persipina ne tik agrariniai, mitologiniai motyvai, bet ir istorinė atmintis. Kaukė suteikia teisę be baimės išsakyti protestą prieš carinės Rusijos imperijos priespaudą, pašiepiant šį kontrolės ir baimės simboliu tapusį pareigūną.

Tautodailininko Sauliaus Tamulio kaukė – Užgavėnių personažas Jaunoji. Kaukė drožta iš vientisos liepos medienos, šlifuota. Šmaikštus kaukės pavadinimas atsispindi veido bruožuose – didžiulis pailgas, vyriškų bruožų veidas su išskirtine nosimi, kurios gale palikta nenužievinta dalis aplink buvusią šakos vietą. Ties apatine lūpa palikta dar viena nenužievinta dalis, imituojanti karpą. Viršuje, ties kakta išskabtuota tarsi karūna, lankelis nuometui prilaikyti. Iš abiejų šonų ilgos linų pluošto supintos kasos. Kitoje pusėje autoriaus įrašas ranka bei data pieštuku. 

Vestuvininkų personažai žinomi nuo XX a. I p. Pamėgdžiodavo tikras vestuves, tačiau viską darydavo atvirkščiai. Jaunaja tapdavo vyras, o jaunikiu – moteris. Kostiumas dar labiau pašaržuodavo šiuos personažus. Jaunikis būdavo žemas, storas, kuprotas. Tuo tarpu jaunoji – aukšta, stambi. Drabužiai atitikdavo vestuvių protokolą, tačiau buvo siuvami iš tarpusavyje nederančių medžiagų.

Tautodailininko Sauliaus Tamulio kaukė Užgavėnių personažas – Girinukas. Kaukės pagrindas liepos žievė, plaukai, ūsai, barzda iš topolio žievės atplaišų. Miško būtybės artimos autoriaus kūrybai, bylojančios apie artimą žmogaus ryšį su gamta. 

Tautodailininko Sauliaus Tamulio kaukė – Užgavėnių personažas Ožys. Kaukė susideda iš dviejų dalių – ilgo koto bei ožio galvos. Abi dalys drožtos iš liepos medienos. Ožio galva pailga, nuleista žemyn. Burna pravira, gili. Ploni, ilgi ragai iš obels medienos. Ilga barzda iš arklio ašutų. Ožio kailis iš avikailio, priklijuotas. Nugarinėje dalyje yra padaryta vieta kotui įstatyti. Taip pat autoriaus įrašas ranka ir data pieštuku. 

Ožys – vienas svarbiausių žemaičių Užgavėnių personažų. Ožka liaudies tikėjimuose dažnai laikoma velnio žmona. Pats velnias taip yra vaizduojamas su ožio kūno dalimis. „Kad ožį pjovė, kraujas netekėjo. Ožys ant tilto nusprogis gulėjo. Paėmę dvi rykštes drožė jam į rūrą, Liepė nulupti tą ožio skūrą”. (Mekiai, Šiaulių r.) . Kartu su ožiu dažnai pasirodydavo ir žydas, kuris norėdavo namiškiams ožį įsiūlyti. Taip pat ožką siūlydavo į žmonas senberniams.

Tautodailininko Sauliaus Tamulio kaukė – Užgavėnių personažas Arklys. Kaukė drožta iš vientisos liepos medienos, šlifuota. Arklio galvos forma pailga, platėjanti ties nosimi. Akys įgilintos, įkypos. Ties kakta nedidelis ašutų kuokštelis. Viršuje dvi iš odos iškirptos ausys. Aplink galvą eina kamanos, pasiūtos iš drobės audinio. Prie kamanų, metaline kilpa pritvirtintos vadžios iš storos virvės. Nugarinėje dalyje pritvirtintas maišinis audinys. Kitoje pusėje autoriaus įrašas ranka ir data pieštuku. 

Arklio personažas paplitęs visoje Lietuvoje. XX a. 3-4 dešimt. arklį išstumė raitelio personažas. Arklys atliko labai svarbų vaidmenį lietuvių gyvenime. Pirmiausiai tai buvo didžiausias pagalbininkas šeimos ūkyje. Taip pat turi ir mitologinę prasmę, kuomet jis buvo karžygių palydovas į anapusinį gyvenimą. Užgavėnių vaidinimuose čigonas dažnai arklį norėdavo išmainyti į šeimininko arklį.

Medinė Užgavėnių kaukė, pagaminta iš vientiso medžio Sauliaus Tamulio 2012 m. Vaizduojamasis personažas išsiskiria ragais iš pušies medienos, barzda, ūsais ir plaukais iš avies kailio, primerkta dešiniąja akimi, išsikišusiais keliais dantimis. Kitoje kaukės pusėje yra įrašas ranka su 2012 m. data, gamintojo vardu ir pavarde, gyvenamąja vieta.

Saulius Tamulis (g. 1965 m. Šemetiškių k., Šiaulių r.) – lietuvių tautodailininkas, medinių Užgavėnių kaukių drožėjas. Daugelio Užgavėnių kaukių konkursų laureatas, kaukes (žemaitiškai ličīnas) kuriantis pagal senovines tradicijas. Tai didelio produktyvumo menininkas per metus išdrožiantis apie 30 kaukių. Namuose saugo apie 160 Užgavėnių kaukių kolekciją.

Medinė Užgavėnių kaukė, pagaminta iš vientiso medžio Sauliaus Tamulio 2020 m. Vaizduojamasis personažas išsiskiria ilgais plaukais, šypsena, kumpa nosimi, dantimis iš obels medžio. Kitoje kaukės pusėje priklijuota vardinė autoriaus moneta bei įrašas ranka su 2020 m. data.

Saulius Tamulis (g. 1965 Šemetiškių k., Šiaulių r.) – lietuvių tautodailininkas, medinių Užgavėnių kaukių drožėjas. Daugelio Užgavėnių kaukių konkursų laureatas, kaukes (žemaitiškai ličīnas) kuriantis pagal senovines tradicijas. Tai didelio produktyvumo menininkas per metus išdrožiantis apie 30 kaukių. Namuose saugo apie 160 Užgavėnių kaukių kolekciją.

Tautodailininko Sauliaus Tamulio gaminta kaukė Užgavėnių personažas – Liuciperis. Pagaminta iš medžio, dažyta juoda ir raudona spalva. Liucipierio antakiai, barzda pagaminti iš ašutų, prikalti vinimis, sutvirtinti odiniais dirželiais. Ragai klijuoti. Kairėje ausyje prikabintas auskaras iš žąsies kaulo. Išskirtiniai bruožai – didelė kumpa nosis, iškištas liežuvis, dideli dantys. Velnias – asocijuojasi su anapusiniu pasauliu, pagundomis ar negandomis, glaudžiai siejasi su krikščionybės tradicija. Tačiau kartu tai ir šposininkas – piktų juokų, žabangų kurstytojas. 

Tautodailininko Sauliaus Tamulio kaukė – Užgavėnių personažas Linksmas diedukas. Kaukė pagaminta iš vientiso medžio, dažyta šviesiai ruda spalva. Didelės akys – baltai, nosies galas – žalsvai. Kaukė išsiskiria plačia šypsena su retais dantimis, išsišovusiais skruostikauliais ir ilga masyvia nosimi. Dieduko ūsai, antakiai iš avikailio, priklijuoti. Kitoje pusėje autoriaus vardinė moneta ir data pieštuku. 

Tautodailininko Sauliaus Tamulio kaukė – Užgavėnių personažas Užgavėnių bobutė. Tiesa, kitoje kaukės pusėje yra kitas pavadinimas – Ubagėlė. Kaukė drožta iš vientiso medžio, dažyta šviesiai ruda spalva. Išsiskiria savo didele nosimi bei atsikišusiu smakru. Plaukai iš lino pluošto, priklijuoti. 

Ubago personažas labiau paplitęs vakarinėje Lietuvos dalyje. Ubagas mėgdžiodavo kaimo elgetą, vilkėdavo sudriskusiais drabužiais. Būtinas atributas – didelė terba išmaldai, lazda. Kaimo elgetomis dažniausiai rūpindavosi visi kaimo žmonės. Juos paeiliui maitindavo, aukodavo. Prašydavo jų pasimelsi. Todėl persirengėlių procesijoje jie dažniausiai poteriaudavo arba pasakodavo linksmas nebūtas istorijas.

Tautodailininko Sauliaus Tamulio kaukė – Užgavėnių personažas „Blyno negavęs“. Kaukė drožta iš vientiso medžio gabalo, glotniai šlifuota. Ties nosimi, smakru, kairiaja akimi bei dešiniuoju skruostu paliktos nešlifuotos vietos bei matosi žievė. Taip sustiprinamas įspūdis, jog veidas padengtas tarsi randais ir žaizdomis. Kaukė išsiskiria savo liūdnu žvilgsniu bei lūpomis nuleistais kampučiais. Kaukė dažyta šviesiai pilka spalva šešėliuojant. Plaukai pagaminti iš liepos žievės atplaišų, pririšti virvelėmis. Kitoje pusėje vardinė autoriaus moneta, priklijuota bei 2016 m. įrašas pieštuku.