Paieškos kriterijai:

  • Autorius: Laurynas Gucevičius
 
Objektai surūšiuoti pagal
     
  • Rotušės rūmų metopa

    Rotušės rūmų metopa, XIX a.

    Nežinomas Lietuvos XIX a. dailininkas, Laurynas Gucevičius

    1781 sugriuvus Vilniaus rotušės bokštui, magistratas užsakė Laurynui Gucevičiui pastato atstatymo projektą. 1785–1786 architektas pasiūlė tris variantus. Viename jų rotušę turėjo sudaryti du stačiakampiai, „T“ raidės konfigūracijos pastatai. Kitame variante rotušė turėjo būti be bokšto ir su trimis portikais. Trečiajame, kukliausiame pasiūlyme (kuris vėliau ir buvo įgyvendintas) rotušė turėjo tik vieną portiką. Išliko penkiasdešimt penki (nežinoma, kuriam rotušės variantui siūlyti) įvairūs metopų piešiniai, sukurti gyva, laisva linija. Piešiniuose dominuoja klasicizmo laikotarpio architektūrai būdingi motyvai: stilizuoti augalai, skydai, ragai, trimitai ir pan. Šis metopos piešinys vaizduoja gausybės ragą, kupiną vaisių, apipintą augaliniais motyvais. Gausybės ragas – tai sėkmės, gerovės simbolis.

    Aprašė Regina Urbonienė

  • Rotušės rūmų metopa

    Rotušės rūmų metopa, XIX a.

    Nežinomas Lietuvos XIX a. dailininkas, Laurynas Gucevičius

    1781 sugriuvus Vilniaus rotušės bokštui, magistratas užsakė Laurynui Gucevičiui pastato atstatymo projektą. 1785–1786 architektas pasiūlė tris variantus. Viename jų rotušę turėjo sudaryti du stačiakampiai, „T“ raidės konfigūracijos pastatai. Kitame variante rotušė turėjo būti be bokšto ir su trimis portikais. Trečiajame, kukliausiame pasiūlyme (kuris vėliau ir buvo įgyvendintas) rotušė turėjo tik vieną portiką. Išliko penkiasdešimt penki (nežinoma, kuriam rotušės variantui siūlyti) įvairūs metopų piešiniai, sukurti gyva, laisva linija. Piešiniuose dominuoja klasicizmo laikotarpio architektūrai būdingi motyvai: stilizuoti augalai, skydai, ragai, trimitai ir pan. Šis metopos piešinys vaizduoja gausybės rago fragmentą bei nedidelį augalinį motyvą. Vaisių pripildytas gausybės ragas – tai sėkmės, gerovės simbolis.

    Aprašė Regina Urbonienė

  • Rotušės rūmų metopa

    Rotušės rūmų metopa, XIX a.

    Nežinomas Lietuvos XIX a. dailininkas, Laurynas Gucevičius

    1781 sugriuvus Vilniaus rotušės bokštui, magistratas užsakė Laurynui Gucevičiui pastato atstatymo projektą. 1785–1786 architektas pasiūlė tris variantus. Viename jų rotušę turėjo sudaryti du stačiakampiai, „T“ raidės konfigūracijos pastatai. Kitame variante rotušė turėjo būti be bokšto ir su trimis portikais. Trečiajame, kukliausiame pasiūlyme (kuris vėliau ir buvo įgyvendintas) rotušė turėjo tik vieną portiką. Išliko penkiasdešimt penki (nežinoma, kuriam rotušės variantui siūlyti) įvairūs metopų piešiniai, sukurti gyva, laisva linija. Piešiniuose dominuoja klasicizmo laikotarpio architektūrai būdingi motyvai: stilizuoti augalai, skydai, ragai, trimitai ir pan. Šiame metopos piešinyje vaizduojamas antikinių laikų vežikas, vainikuotas lauro lapų vainiku.

    Aprašė Regina Urbonienė

  • Rotušės rūmų metopa

    Rotušės rūmų metopa, XIX a.

    Nežinomas Lietuvos XIX a. dailininkas, Laurynas Gucevičius

    1781 sugriuvus Vilniaus rotušės bokštui, magistratas užsakė Laurynui Gucevičiui pastato atstatymo projektą. 1785–1786 architektas pasiūlė tris variantus. Viename jų rotušę turėjo sudaryti du stačiakampiai, „T“ raidės konfigūracijos pastatai. Kitame variante rotušė turėjo būti be bokšto ir su trimis portikais. Trečiajame, kukliausiame pasiūlyme (kuris vėliau ir buvo įgyvendintas) rotušė turėjo tik vieną portiką. Išliko penkiasdešimt penki (nežinoma, kuriam rotušės variantui siūlyti) įvairūs metopų piešiniai, sukurti gyva, laisva linija. Piešiniuose dominuoja klasicizmo laikotarpio architektūrai būdingi motyvai: stilizuoti augalai, skydai, ragai, trimitai ir pan. Šiame metopos piešinyje apskritime pavaizduota antikiniais rūbais vilkinčio skulptoriaus figūra.

    Aprašė Regina Urbonienė

  • Rotušės rūmų metopa

    Rotušės rūmų metopa, XIX a.

    Nežinomas Lietuvos XIX a. dailininkas, Laurynas Gucevičius

    1781 sugriuvus Vilniaus rotušės bokštui, magistratas užsakė Laurynui Gucevičiui pastato atstatymo projektą. 1785–1786 architektas pasiūlė tris variantus. Viename jų rotušę turėjo sudaryti du stačiakampiai, „T“ raidės konfigūracijos pastatai. Kitame variante rotušė turėjo būti be bokšto ir su trimis portikais. Trečiajame, kukliausiame pasiūlyme (kuris vėliau ir buvo įgyvendintas) rotušė turėjo tik vieną portiką. Išliko penkiasdešimt penki (nežinoma, kuriam rotušės variantui siūlyti) įvairūs metopų piešiniai, sukurti gyva, laisva linija. Piešiniuose dominuoja klasicizmo laikotarpio architektūrai būdingi motyvai: stilizuoti augalai, skydai, ragai, trimitai ir pan. Šis neišbaigtas metopos piešinys vaizduoja gausybės rago fragmentą su vaisiais ir lapais. Vaisių pripildytas gausybės ragas – tai sėkmės, gerovės simbolis.

    Aprašė Regina Urbonienė

  • Rotušės rūmų metopa

    Rotušės rūmų metopa, XIX a.

    Nežinomas Lietuvos XIX a. dailininkas, Laurynas Gucevičius

    1781 sugriuvus Vilniaus rotušės bokštui, magistratas užsakė Laurynui Gucevičiui pastato atstatymo projektą. 1785–1786 architektas pasiūlė tris variantus. Viename jų rotušę turėjo sudaryti du stačiakampiai, „T“ raidės konfigūracijos pastatai. Kitame variante rotušė turėjo būti be bokšto ir su trimis portikais. Trečiajame, kukliausiame pasiūlyme (kuris vėliau ir buvo įgyvendintas) rotušė turėjo tik vieną portiką. Išliko penkiasdešimt penki (nežinoma, kuriam rotušės variantui siūlyti) įvairūs metopų piešiniai, sukurti gyva, laisva linija. Piešiniuose dominuoja klasicizmo laikotarpio architektūrai būdingi motyvai: stilizuoti augalai, skydai, ragai, trimitai ir pan. Šiame metopos piešinyje vaizduojama stovinti mergina, apsigaubusi dekoratyviomis klostėmis krintančia skraiste. Greta figūros kojų – aukšta vaza.

    Aprašė Regina Urbonienė

  • Rotušės rūmų metopa

    Rotušės rūmų metopa, XIX a.

    Nežinomas Lietuvos XIX a. dailininkas, Laurynas Gucevičius

    1781 sugriuvus Vilniaus rotušės bokštui, magistratas užsakė Laurynui Gucevičiui pastato atstatymo projektą. 1785–1786 architektas pasiūlė tris variantus. Viename jų rotušę turėjo sudaryti du stačiakampiai, „T“ raidės konfigūracijos pastatai. Kitame variante rotušė turėjo būti be bokšto ir su trimis portikais. Trečiajame, kukliausiame pasiūlyme (kuris vėliau ir buvo įgyvendintas) rotušė turėjo tik vieną portiką. Išliko penkiasdešimt penki (nežinoma, kuriam rotušės variantui siūlyti) įvairūs metopų piešiniai, sukurti gyva, laisva linija. Piešiniuose dominuoja klasicizmo laikotarpio architektūrai būdingi motyvai: stilizuoti augalai, skydai, ragai, trimitai ir pan. Šiame neišbaigtame metopos piešinyje centre vaizduojama amfora, abipus jos – stilizuotos augalo su vešliais lapais šakelės.

    Aprašė Regina Urbonienė

  • Rotušės rūmų metopa

    Rotušės rūmų metopa, XIX a.

    Nežinomas Lietuvos XIX a. dailininkas, Laurynas Gucevičius

    1781 sugriuvus Vilniaus rotušės bokštui, magistratas užsakė Laurynui Gucevičiui pastato atstatymo projektą. 1785–1786 architektas pasiūlė tris variantus. Viename jų rotušę turėjo sudaryti du stačiakampiai, „T“ raidės konfigūracijos pastatai. Kitame variante rotušė turėjo būti be bokšto ir su trimis portikais. Trečiajame, kukliausiame pasiūlyme (kuris vėliau ir buvo įgyvendintas) rotušė turėjo tik vieną portiką. Išliko penkiasdešimt penki (nežinoma, kuriam rotušės variantui siūlyti) įvairūs metopų piešiniai, sukurti gyva, laisva linija. Piešiniuose dominuoja klasicizmo laikotarpio architektūrai būdingi motyvai: stilizuoti augalai, skydai, ragai, trimitai ir pan. Šiame metopos piešinyje pavaizduota antikiniais rūbais vilkinčio skulptoriaus, lipdančio portretinį biustą, figūra.

    Aprašė Regina Urbonienė

  • Rotušės rūmų metopa

    Rotušės rūmų metopa, XIX a.

    Nežinomas Lietuvos XIX a. dailininkas, Laurynas Gucevičius

    1781 sugriuvus Vilniaus rotušės bokštui, magistratas užsakė Laurynui Gucevičiui pastato atstatymo projektą. 1785–1786 architektas pasiūlė tris variantus. Viename jų rotušę turėjo sudaryti du stačiakampiai, „T“ raidės konfigūracijos pastatai. Kitame variante rotušė turėjo būti be bokšto ir su trimis portikais. Trečiajame, kukliausiame pasiūlyme (kuris vėliau ir buvo įgyvendintas) rotušė turėjo tik vieną portiką. Išliko penkiasdešimt penki (nežinoma, kuriam rotušės variantui siūlyti) įvairūs metopų piešiniai, sukurti gyva, laisva linija. Piešiniuose dominuoja klasicizmo laikotarpio architektūrai būdingi motyvai: stilizuoti augalai, skydai, ragai, trimitai ir pan. Šiame metopos piešinyje vaizduojami karo atributai: ovalus skydas, lankas, vėliava, strėlė ir šalmas.

    Aprašė Regina Urbonienė

  • Rotušės rūmų metopa

    Rotušės rūmų metopa, XIX a.

    Nežinomas Lietuvos XIX a. dailininkas, Laurynas Gucevičius

    1781 sugriuvus Vilniaus rotušės bokštui, magistratas užsakė Laurynui Gucevičiui pastato atstatymo projektą. 1785–1786 architektas pasiūlė tris variantus. Viename jų rotušę turėjo sudaryti du stačiakampiai, „T“ raidės konfigūracijos pastatai. Kitame variante rotušė turėjo būti be bokšto ir su trimis portikais. Trečiajame, kukliausiame pasiūlyme (kuris vėliau ir buvo įgyvendintas) rotušė turėjo tik vieną portiką. Išliko penkiasdešimt penki (nežinoma, kuriam rotušės variantui siūlyti) įvairūs metopų piešiniai, sukurti gyva, laisva linija. Piešiniuose dominuoja klasicizmo laikotarpio architektūrai būdingi motyvai: stilizuoti augalai, skydai, ragai, trimitai ir pan. Šis metopos piešinys neišbaigtas, vaizduoja šone įkomponuotą augalinio motyvo fragmentą: dekoratyvų stilizuotą gėlės žiedą bei keletą lapų.

    Aprašė Regina Urbonienė

  • Rotušės rūmų metopa

    Rotušės rūmų metopa, XIX a.

    Nežinomas Lietuvos XIX a. dailininkas, Laurynas Gucevičius

    1781 sugriuvus Vilniaus rotušės bokštui, magistratas užsakė Laurynui Gucevičiui pastato atstatymo projektą. 1785–1786 architektas pasiūlė tris variantus. Viename jų rotušę turėjo sudaryti du stačiakampiai, „T“ raidės konfigūracijos pastatai. Kitame variante rotušė turėjo būti be bokšto ir su trimis portikais. Trečiajame, kukliausiame pasiūlyme (kuris vėliau ir buvo įgyvendintas) rotušė turėjo tik vieną portiką. Išliko penkiasdešimt penki (nežinoma, kuriam rotušės variantui siūlyti) įvairūs metopų piešiniai, sukurti gyva, laisva linija. Piešiniuose dominuoja klasicizmo laikotarpio architektūrai būdingi motyvai: stilizuoti augalai, skydai, ragai, trimitai ir pan. Šis metopos piešinys neišbaigtas, vaizduoja stilizuoto augalinio motyvo fragmentą.

    Aprašė Regina Urbonienė

  • Rotušės rūmų metopa

    Rotušės rūmų metopa, XIX a.

    Nežinomas Lietuvos XIX a. dailininkas, Laurynas Gucevičius

    1781 sugriuvus Vilniaus rotušės bokštui, magistratas užsakė Laurynui Gucevičiui pastato atstatymo projektą. 1785–1786 architektas pasiūlė tris variantus. Viename jų rotušę turėjo sudaryti du stačiakampiai, „T“ raidės konfigūracijos pastatai. Kitame variante rotušė turėjo būti be bokšto ir su trimis portikais. Trečiajame, kukliausiame pasiūlyme (kuris vėliau ir buvo įgyvendintas) rotušė turėjo tik vieną portiką. Išliko penkiasdešimt penki (nežinoma, kuriam rotušės variantui siūlyti) įvairūs metopų piešiniai, sukurti gyva, laisva linija. Piešiniuose dominuoja klasicizmo laikotarpio architektūrai būdingi motyvai: stilizuoti augalai, skydai, ragai, trimitai ir pan. Šis metopos piešinys vaizduoja vienas priešais kitą stovinčius miškų dvasią – satyrą su ragiukais ir ožio kanopomis bei nimfą, apsigaubusią besiplaikstančia skraiste.

    Aprašė Regina Urbonienė

  • Rodomi įrašai nuo 13 iki 24
  • Įrašų skaičius puslapyje:
  • Puslapis: iš: 6