LIMIS - LIETUVOS INTEGRALI MUZIEJŲ INFORMACINĖ SISTEMA

Daugiafigūrinė kompozicija. Graviūra „Mergaitės iš numirusiųjų prisikėlimo stebuklas prie šv. Kazimiero karsto“ sukurta pagal Vilniaus katedros Šv. Kazimiero koplyčioje esančią freską. Graviūroje vaizduojama stebuklingai prisikėlusi mergaitė ir jos tėvai, kurie meldėsi prie šventojo karsto. Fone – katedros interjero fragmentas su kolonomis.

Užrašas viršutinėje lakšto dalyje: „Album de Wilna.“.

Užrašas apatinėje lakšto dalyje: „Paint (Alfresco) par Pierre de Ry Dankerse. / N^o 10. / Rysował z oryg: Karol Rypiński et Lith par Deroy Fig. par Grenier / CUD WSKRZESZENIA DZIEWECZKI PRZY GROBIE S^o. KAZIMIERŻA / DOKŁADNY WIZERUNEK OBRAZU MALOWANEGO NA SCIANIE W KAPLICY MARMÓROWEY S^o KAZIMIERZA W WILNIE / Dédié à Son Excellence Monseigneur Ignace Hołowinski Evêque Suffragan Métropolitain, Chevalier de plusieurs Ordres./ par l'Editeur J„ K„ Wilczyński. / Imp. par Lemercier, a Paris.“.

Nesignuotas.

Daugiafigūrinė kompozicija. Graviūra „Mergaitės iš numirusiųjų prisikėlimo stebuklas prie šv. Kazimiero karsto“ sukurta pagal Vilniaus katedros Šv. Kazimiero koplyčioje esančią freską. Graviūroje vaizduojama stebuklingai prisikėlusi mergaitė ir jos tėvai, kurie meldėsi prie šventojo karsto. Fone – katedros interjero fragmentas su kolonomis.

Užrašas viršutinėje lakšto dalyje: „Album de Wilna.“.

Užrašas apatinėje lakšto dalyje: „Peint (Alfresco) par Pierre de Ry Dankerse. / N^o 10. / Rysował z oryg: Karol Rypiński et Lith pas Deroy Fig. par Grenier / CUD WSKRZESZENIA DZIEWECZKI PRZY GROBIE S^o. KAZIMIERŻA / DOKŁADNY WIZERUNEK OBRAZU MALOWANEGO NA SCIANIE W KAPLICY MARMÓROWEY S^o KAZIMIERZA W WILNIE / Dédié à Son Excellence Monseigneur Ignace Hołowinski Evêque Suffragan Métropolitain, Chevalier de plusieurs Ordres./ par l'Editeur J„ K„ Wilczyński. / Imp. par Lemercier, a Paris.“.

Nesignuotas.

Daugiafigūrinė kompozicija. Graviūroje vaizduojama scena, kai atidaromas Šv. Kazimiero karstas. Šv. Kazimieras guli karste su ilgu drabužiu, puoštu šermuonėlių kailiu, su kunigaikščio karūna, pečius siekiančiais plaukais. Aplinkui jį susibūrę, nuostabą reiškia įvairaus rango bažnyčios tarnai. Fone – katedros interjero fragmentas su kolonomis.

Užrašas viršutinėje lakšto dalyje: „Album de Wilna.“.

Užrašas apatinėje lakšto dalyje: „Paint par Pierre de Ry Dankerse. / N^o 9. / Dessiné par Charles Rypinski et Lith. par Deroy. Fig. par Grenier. / WYPROWADZENIE ZWŁOK SWIĘTEGO KAZIMIERŻA / DOKŁADNY VIZERUNEK OBRAZU ZNAYDUIĄCECO SIĘ KAPLICY MARMUROWEY S^o KAZIMIERZA W WILNIE / Dédié à Madame Pauline Końeza neé Białłozor / par l'Editeur J„ K„ Wilczyński. / Imp. par Lemercier, a Paris.“. Analogiškas užrašas prancūzų kalba.

Nesignuotas.

Daugiafigūrinė kompozicija. Graviūroje vaizduojama scena, kai atidaromas Šv. Kazimiero karstas. Šv. Kazimieras guli karste su ilgu drabužiu, puoštu šermuonėlių kailiu, su kunigaikščio karūna, pečius siekiančiais plaukais. Aplinkui jį susibūrę, nuostabą reiškia įvairaus rango bažnyčios tarnai. Fone – katedros interjero fragmentas su kolonomis.

Užrašas viršutinėje lakšto dalyje: „Album de Wilna.“.

Užrašas apatinėje lakšto dalyje: „Paint par Pierre de Ry Dankerse. / N^o 9. / Dessiné par Charles Rypinski et Lith. par Deroy. Fig. par Grenier. / WYPROWADZENIE ZWŁOK SWIĘTEGO KAZIMIERŻA / DOKŁADNY VIZERUNEK OBRAZU ZNAYDUIĄCECO SIĘ KAPLICY MARMUROWEY S^o KAZIMIERZA W WILNIE / Dédié à Madame Pauline Końeza neé Białłozor / par l'Editeur J„ K„ Wilczyński. / Imp. par Lemercier, a Paris.“. Analogiškas užrašas prancūzų kalba.

Reverse yra etiketė.

Nesignuotas.

Daugiafigūrinė kompozicija. Graviūroje vaizduojama scena, kai atidaromas Šv. Kazimiero karstas. Šv. Kazimieras guli karste su ilgu drabužiu, puoštu šermuonėlių kailiu, su kunigaikščio karūna, pečius siekiančiais plaukais. Aplinkui jį susibūrę, nuostabą reiškia įvairaus rango bažnyčios tarnai. Fone – katedros interjero fragmentas su kolonomis.

Užrašas viršutinėje lakšto dalyje: „Album de Wilna.“.

Užrašas apatinėje lakšto dalyje: „Paint par Pierre de Ry Dankerse. / N^o 9. / Dessiné par Charles Rypinski et Lith. par Deroy. Fig. par Grenier. / WYPROWADZENIE ZWŁOK SWIĘTEGO KAZIMIERŻA / DOKŁADNY VIZERUNEK OBRAZU ZNAYDUIĄCECO SIĘ KAPLICY MARMUROWEY S^o KAZIMIERZA W WILNIE / Dédié à Madame Pauline Końeza neé Białłozor / par l'Editeur J„ K„ Wilczyński. / Imp. par Lemercier, a Paris.“. Analogiškas užrašas prancūzų kalba.

Nesignuotas.

Vilniaus arkikatedros Šv. Kazimiero koplyčios freskas 1692 m. sukūrė italų menininkas Mikelandželas Palonis. Jų ikonografinė programa kyla iš šv. Kazimiero gyvenimo aprašymų. Freskoje „Šv. Kazimiero karsto atidarymas“ pavaizduota scena, paimta iš Vilniaus vyskupo Benedikto Vainos aprašymo, siųsto į Romą 1604 m. Vyskupas pasakojo: „Atidarius karstą, pasklido nuostabus kvapas“, šventojo kūnas buvo rastas „tarsi šiandien palaidotas“. Šv. Kazimierą Palonis pavaizdavo ilgu raudonu rūbu, puoštu šermuonėlių kailiu, su kunigaikščio karūna, pečius siekiančiais plaukais. Plastinė freskų kalba ir kompozicija – barokinės. Scenų dramatiškumas pabrėžiamas iškeltomis personažų rankomis, ekspresyviais figūrų judesiais, nutolstančiomis sakralinių pastatų erdvėmis. Smulkiu, meistrišku štrichu, detaliai raižytojas A. Oleščinskis atkūrė Peterio Dankerso de Rėjaus perteiktą M. Polonio freskos kompoziciją ir nuotaiką.

Aprašė Regina Urbonienė

Graviūra „Mergaitės iš numirusiųjų prisikėlimo stebuklas prie šv. Kazimiero karsto“ sukurta pagal Vilniaus katedros Šv. Kazimiero koplyčioje esančią freską. Šį nedidelio formato raižinį ypač smulkia detalia raižysena pliene meistriškai išraižė Antonis Oleščinskis, siekdamas įamžinti garsųjį kūrinį, kurį 1692 m. nutapė italų menininkas Mikelandželas Palonis. Ikonografinė freskos programa remiasi šv. Kazimiero gyvenimo aprašymu. Graviūromis iliustruota augustinų vienuolio Hilariono knyga „Il breve compendio della vita morte, e miracolo del Santissimo Principe Casimiro Figlio del Magno Casimiro re di Polonia“ (Neapolis, 1629) buvo pirmasis šventojo karalaičio ikonografijos šaltinis, juo ir sekė Palonis. Freskoje „Stebuklas prie šv. Kazimiero karsto“ regime stebuklingai prisikėlusią mergaitę ir jos tėvus, kurie meldėsi prie šventojo karsto.

Aprašė Regina Urbonienė

Paveiksle pavaizduotas Jonas Kazimieras Vaza, Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto Vazos (1587/1588–1632) ir Konstancijos Habsburgaitės (1588–1631) sūnus. Lengvabūdiškas (tuo metu dar princo) žvilgsnis puikiai atspindi nepaprastai margą asmenybę. Jonas Kazimieras gimė Krokuvoje ir nuo vaikystės buvo auklėjamas katalikiška dvasia. Ne itin domėjosi mokslais, tačiau jau jaunystėje mokėjo lotynų, vokiečių, italų ir prancūzų kalbas. 1632 m. po tėvo mirties buvo pasirengęs tapti Lenkijos ir Lietuvos valdovu tuo atveju, jeigu jo brolis Vladislovas būtų karūnuotas Švedijos karaliumi. Vis dėlto, pastarajam tapus Lenkijos karaliumi ir Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu (1632–1648), jį parėmė, o netrukus dalyvavo kariniuose veiksmuose prieš Maskvos Didžiąją Kunigaikštystę. 1635 m. kaip imperatoriaus pulkininkas dalyvavo Trisdešimties metų kare Vokietijos ir Prancūzijos pasienyje. 1637 m. vyko į Vieną, kur Vladislovo Vazos įgaliotas dalyvavo jo vedybose su Cecilija Renata Habsburgaite (1611–1644) ir kartu su būsima valdove atvyko į Lenkiją. Po metų išvyko į Ispaniją, kur planavo tapti Ispanijos admirolu bei Portugalijos vicekaraliumi. Tačiau dėl tarp Ispanijos ir Prancūzijos vykusio karo 1638 m. gegužės mėnesį buvo suimtas ir kalintas netoli Paryžiaus, tik 1640 m. paleistas, grįžo į Abiejų Tautų Respubliką. 1642 m. kelionėje į Bavariją Jonas Kazimieras lydėjo savo seserį Ona Kotryną Konstanciją, kuri Varšuvoje ištekėjo už Pfalco–Noiburgo hercogo Filipo Wilhelmo (Philip William). Jau po metų išvyko į Italiją, Lorete įstojo į Jėzuitų ordiną ir net gavo kardinolo titulą. Tačiau jau 1645 m. paliko ordiną, o po trejų metų, sužinojęs apie brolio Vladislovo mirtį, grįžo į Krokuvą, ten 1648 m. rugsėjo 20 d. buvo išrinktas Lenkijos karaliumi ir Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu (1648–1668), netrukus karūnuotas, vedė mirusio brolio antrąją žmoną Liudviką Mariją Gonzagą (Ludwika Maria Gonzaga de Nevers, 1611–1667). Du dešimtmečius Jonas Kazimieras Vaza valdė sudėtingomis sąlygomis. Beveik nuolat vyko įvairūs kariniai konfliktai, galiausiai valdovo ir didikų susipriešinimas 1668 m. baigėsi abdikacija. Atsisakęs sosto, Jonas Kazimieras išvyko gyventi į Prancūziją, o karalius Liudvikas XIV jam skyrė išlaikymą, kurį garantavo šešių abatijų pajamos. Gyvendamas Prancūzijoje, Jonas Kazimieras Vaza domėjosi Abiejų Tautų Respublikos reikalais, susirašinėjo su didikais ir, manoma, sužinojo apie Podolės Kameneco užėmimą. 1672 m. jis sunegalavo ir mirė. Iš pradžių buvo palaidotas Nevere, o po ketverių metų palaikai iškilmingai perlaidoti Krokuvos katedroje. Jono Kazimiero Vazos širdis iki šiol yra Paryžiaus Sen Žermen de Prė (Saint-Germain-des-Prés) bažnyčioje.

Portreto autoriumi laikomas Amsterdame gimęs dailininkas Peteris Dankersas (Pieter, Peeter Danckers de Rij, 1605–1660), jis apie 1638 m. atvyko į Respubliką ir nutapė valdovų, jų šeimos narių bei kai kurių didikų portretus. Taip pat menininkas su italų architektu Džovaniu Batista Džisleniu (Giovanni Battista Gisleni, 1600–1672) dekoravo Varšuvos karališkosios pilies marmurinį kambarį. Remiantis nežinomo autoriaus parašyta biografija, P. Dankersas žuvo užpultas plėšikų netoli Rūdninkų, tačiau tikėtinesnė versija, kad dailininkas mirė Amsterdame, kur 1660 m. gruodžio 15 d. buvo palaidotas Westerkerk bažnyčioje.

2018 m. padovanojo Donatas Januta (JAV)

Jonas III (1537–1592) – Švedijos karalius (1568–92), Švedijos karaliaus Gustavo I Vazos sūnus, Zigmanto Vazos (kat. 501–508) tėvas, Vazų dinastijos pradininkas. Tapęs Suomijos kunigaikščiu (1556), planavo išplėsti valdas į Livoniją ir sukurti nepriklausomą valstybę. Tikėdamasis Švedijos sosto, savo pozicijas sustiprino vedybomis su Žygimanto Augusto seserimi Kotryna (jungtuvės įvyko Vilniuje 1562). Su jo, kaip Švedijos karaliaus, vardu susijęs Livonijos karas – pirmas aštrus kelių Europos valstybių konfliktas dėl įsitvirtinimo Baltijos rytiniame pakraštyje.
Portretas aštuonkampio formos, biustinis. Vaizduoja maždaug 50 metų vyrą, trimis ketvirčiais pasisukusį į dešinę. Vyras su krūtinę siekiančia ruda barzda ir ūsais. Vilki juodą rūbą su balta raukinių apykakle. Ant galvos – juoda beretė, puošta balta stručio plunksna. Fonas tamsus, beveik juodas.
Nesignuota.

Aprašė Dalia Tarandaitė