Gailestingasis samarietis, XVIII a. pab. – XIX a. pr.
Paveikslas iliustruoja vieną iš Naujajame Testamente aprašytų Jėzaus palyginimų. Jį Jėzus skyrė jį išmėginti sumaniusiam Įstatymo mokytojui, kuris pasiteiravo, ko reikia, kad laimėtum amžinąjį gyvenimą. " Jėzus tarė: „O kas parašyta Įstatyme? Kaip skaitai?“ Tas atsakė: „Mylėk Viešpatį, savo Dievą, visa širdimi, visa siela, visomis jėgomis ir visu protu, o savo artimą kaip save patį“. Jėzus jam tarė: „Gerai atsakei. Tai daryk, ir gyvensi“. Norėdamas pasiteisinti, anas paklausė Jėzų: „O kas gi mano artimas?“ Jėzus prabilo: „. kuris paklausė: atsakydamas į jo klausimą "O kas gi yra mano artimas?", "Jėzus prabilo: „Vienas žmogus keliavo iš Jeruzalės į Jerichą ir pakliuvo į plėšikų rankas. Tie išrengė jį, sumušė ir nuėjo sau, palikdami pusgyvį. Atsitiktinai tuo pačiu keliu ėjo vienas kunigas. Jis pamatė, bet praėjo kita puse kelio. Taipogi ir levitas, pro tą vietą eidamas, jį matė ir praėjo kita kelio puse. O vienas pakeleivis samarietis, užtikęs jį, pasigailėjo. Jis priėjo prie jo, užpylė ant žaizdų aliejaus ir vyno, aptvarstė jas; paskui, užkėlęs ant savo gyvulio, nugabeno į užeigą ir slaugė jį. Kitą dieną jis išsiėmė du denarus, padavė užeigos šeimininkui ir tarė: ‘Slaugyk jį, o jeigu išleisi ką viršaus, sugrįžęs aš tau atsilyginsiu’. Kas iš šitų trijų tau atrodo buvęs artimas patekusiam į plėšikų rankas?“ Jis atsakė: „Tas, kuris parodė jam gailestingumo“. Jėzus atsakė: „Eik ir tu taip daryk!“ (Lk 10.25-37).
Nežinomas XVIII a. pab.–XIX a. pr. Abiejų Tautų Respublikos dailininkas šį paveikslą nutapė laisvai interpretuodamas Francesco
Bassano to paties siužeto paveikslo kompoziciją, kuri buvo jam žinoma iš grafinės reprodukcijos ar kito dailininko sukurtos kopijos.
Aprašė Dalia Tarandaitė