Paieškos kriterijai:
-
-
-
-
-
Paveikslas „Šviesos prie Minijos“, 1963 m.
Prie upės namai, miškas, trys elektros stulpai. Debesuotas dangus, namuose šviesos. Paveiksle dominuoja melsva spalva. Prieblanda.
Tapytoja Bronė Jacevičiūtė gimė Kupiškio rajono Šaltenių kaime. 1948 m. Vilniaus Valstybiniame dailės institute baigė tapybos fakultetą. Dirbo žanrinės kompozicijos portreto ir peizažo srityje.
-
Paveikslas „Beržai ir saulė“, 1968 m.
Iš ciklo „Medžiai“ I dalis. Šis ciklas susideda iš 4 dalių. Kūrinio kompozicija susideda iš dviejų planų: pirmame plane ritmiškai išdėstyti vertikalūs beržų kamienai. Antrame tolimesniame plane apvali geltona saulė. Kompozicija fragnentinė. Jaučiamas faktūriškumas ir ekspresyvus potėpis. Fonui naudojamos kontrastingos spalvos (geltona, raudona, oranžinė, rožinė, melsva), yra suskirstytas į horizontalias linijas, kurios kertasi su medžių vertikalėmis, kuriama nerami nuotaika.
-
Paveikslas „Atbudę arimai“, 1959 m.
Peizažo signatūros ir sukūrimo metų nėra. Kompozicija fragmentinė. 3 planai suskirstyti horizontaliai: 1–ame plane – arimų laukas, užsibaigiantis horizontalia linija išdėstytais namais; antrame tolimesniame plane – švelnus perėjimas į trečiąjį planą – dangų. Potėpis ekspresyvus.
-
Paveikslas „Baltas kalnas“, 1972 m.
Peizažas. Kūrybos darbas daugiau etiudinio pobūdžio. Kompozicija fragmentinė. Kūrinio kompoziciniai centrai – pagrindiniai akcentai – baltas kalnas nutapytas dešinėje naudojant atvirkštinei perspektyvos dėsniui. Kompozicija suskirstyta į keletą planų. Artimiausiame plane vaizduojami namai. Potėpis ekspresyvus.
Nevaizdinėje pusėje viršuje kairėje įrašas (manoma, kad pačios autorės): „BALTAS KALNAS“. Br. JACEVIČIŪTĖ (1972 temp., kart/ 32x44". Tačiau nurodyti matmenys nėra teisingi.
-
Paveikslas, 1972 m.
Peizažas. Abstrahuotos formos, laužyta linija, ypač ekspresyvus potėpis. Kompozicija fragmentinė, pagrįsta simetriškos kompozicijos principu. Kontrastingai šaltų tonų ir pustonių koloritai (mėlyna, violetinė, raudona, pilka). Su rėmu. Rėmas medinis, nudažytas baltai, stipriai apsitrynęs.
-
Paveikslas „M. K. Čiurlionio vaikystės Ratnyčėlė“, 1959 m.
Peizažas. Kompozicija fragmentinė, pastozinė tapyba. Artimiausiame plane vaizduoja diagonali (įstriža) upės Ratnyčios vaga, kurios ištakos yra Varėnos rajone. Peizažas įvaizdina vietovę, kurioje vaikystę praleido lietuvių kompozitorius, dailininkas ir chorvedys Mikalojus Konstantinas Čiurlionis (1875–1911). Rėmas medinis polichromuotas (balta, auksinė spalvos), aptrupėjęs.
-
Paveikslas „Klangių žemė maitintoja“
Sukūrimo metų nėra, tačiau pagal kompozicinį ir plastinį sprendimą ir kūrinio turinį, jis nutapytas 6–ojo dešimtmečio pabaigoje (apie 1957 metus). Kompozicija fragmentinė, piramidinė. Artimiausiame plane kairėje sėdi rašytojas ir politinis veikėjas Petras Cvirka (1909–1947), apsirengęs kostiumą. Šalia jo dešinėje – berniukas ir vyras (valstiečiai). Aprangos išduoda socialinius skirtumus. Klangiai – tai vietovė, kurioje gimė P. Cvirka (Veliuonos valsčius, Rusijos imperija). Peizažas. Rėmas medinis, nudažytas baltai, apsitrynęs ir purvinas.
-
Paveikslas „Prie ežero“, 1965 m.
Peizažas. Sign.: A. K.: B. Jacevičiūtė.
Fragmentinė kompozicija, naudojama atvirkštiniai perspektyvos dėsniai. Koloritas kontrastingas (geltona, mėlyna, raudona) pastozinė tapyba ir ekspresyvus potėpis. Kūrinys suskirstytas į keletą planų atskirų horizontaliomis plokštumomis. Kompozicijos centre viduriniame plane baltas namas raudonu stogu. Vienas pagrindinių kūrinio akcentų – ežeras, tolimiausiame plane kompozicinis ir plastinis kūrinio sprendimas turi sąsajas su primityviuoju menu.