Paveikslas „M. K. Čiurlionio namelis“, 1973 m.
Iš ciklo „M. K. Čiurlioniui atminti". Peizažas.
Fragmentinė kompozicija, naudojama atvirkštinės perspektyvos principai. Intensyvus ir kontrastingas koloritas (mėlyna, geltona, raudona).
Iš ciklo „M. K. Čiurlioniui atminti". Peizažas.
Fragmentinė kompozicija, naudojama atvirkštinės perspektyvos principai. Intensyvus ir kontrastingas koloritas (mėlyna, geltona, raudona).
Peizažas. Fragmentinė kompozicija, pastozinė tapyba, ekspresyvus potėpis. Viduriniame plane netvarkingai išsidėstę gyvenamieji namai. Kompozicijos akcentas centre baltas namas mėlynu stogu.
Peizažas. Fragmentinė kompozicija, potėpis trumpas, pakankamai ekspresyvus. Artimiausiame plane moters siluetas, viduriniame plane – ritmingai išsidėstę medžiai į tolimesniame plane – priešingai medžių ritmui – netvarkingai išsidėstę gyvenamieji namai. Jaučiama impresionistinė tapymo maniera. Rėmas medinis, dažytas šviesiai pilka spalva, apsitrynęs.
Peizažas. Fragmentinė kompozicija suskirstyta į planus. Pirmame plane kairėje – medis; antrame plane – laukai; trečiame – apibendrintų formų medžiai ir namai; kiekviename plane – dangus. Potėpis pakankamai ekspresyvus. Planai atskiriami linijų vertikalių ir horizontalių kryptimis.
Rėmas medinis, kombinuotas su drobe, dažytas pilka spalva. Mazgeliškis (Kupiškio r.) – tai kaimas į kurį 1922 m. dailininkė persikėlė kartu su tėvais.
Manoma, kad tai eskizas/eliudas darbui „Jūros laikrodis“ 1971 m., drob., al., 81 x 65 KEM GEK–14744, MT–1129.
Stilizuotas, apibendrintos formos, vyrauja mėlynų ir geltonų tonų koloritas. Gurzufai – tai miestas, esantis Kryme.
Peizažas. Fragmentinė kompozicija suskirstyta į 4 planus. Didžiausią plotą užima tolimiausias 4-asis planas – dangus. Pirmasis planas pasižymi ryškiu žalsvų tonų koloritu, kuris tamsėdamas antrame plane pereina į trečiąjį mėlynąjį planą. Pirmojo ir antrojo planų ribas žymi apibendrinti medžių ir namų siluetai. Rėmas medinis, polichromuotas (balta, geltona spalva) apsitrynęs ir purvinas.
Subartonių kalneliai. Peizažas. Intensyvūs, kontrastingų spalvų koloritai (vyrauja oranžinė, geltona, mėlyna spalva ir jų atspalviai). Fragmentinė kompozicija, padaliniai į 6 horizontalius planus. Planus skiria apibendrintų medžių ir namų siluetai, esantys kairėje. Jaučiami sintetizmo principai. Potėpis ilgas ekspresyvus.
Urbanistinis peizažas. Fragmentinė kompozicija suskirstyta į 6 horizontalius planus. Antrame plane – centre – išsiliejusi upė Nėris, apsemianti medžius ir namus. Ketvirtame plane matomas miesto siluetas, iš kamino rūkstantys dūmai. Šaltų tonų koloritas, vyrauja mėlynas ir baltas spalvų atspalviai. Potėpis trumpas, ekspresyvus. Rėmas medinis, polichromuotas (auksinė ir balta spalvos).
Iš ciklo „Tėviškės“. Pagal turimus duomenis darbas „J. Mikėno tėviškė Anyksta“ yra saugomas Lietuvos dailės muziejuje. Fragmentinė frontalioji kompozicija, kurios centre – ketvirtame plane – skulptoriaus Juozo Mikėno (1901–1964) gimtinėje Anykstoje stovintis namas. Kontrastongų spalvų koloritas (pagrinde naudojamas geltonos, žalios tonais ir pustoniai). Kompozicija padalinta į 7 planus, primityvi, apibendrintų formų kompozicija, taikomas sintetizmo metodai plastinėmis išraiškos priemonėmis, potėpis trumpas, ekspresyvus.
Peizažas. Apibendrintų formų abstrakti fragmentinė kompozicija, vyrauja mėlynų ir baltų pustonių ir tonų koloritas; potėpis itin ekspresyvus. Rėmas medinis dažytas balta spalva (itin stipriai apsitrynęs).
Peizažas. Diagonali fragmentinė kompozicija, apibendrintos formos, vyrauja šaltų (mėlynos, baltos) tonų koloritas; potėpis ilgas ir ekspresyvus. Kompozicija sudaryta iš 7 planų; kompozicijos centre (diagonaliai iš kairės; dešine) išdėstyti skirtingo dydžio apibendrinti namų siluetai. Naudojamas atvirkštinės perspektyvos būdas.
Rėmas medinis, dažytas baltai (apsilaupęs, vietomis turi pelėsio dėmių).
Portretas 3/4. Jaunos merginos biustas. Kompozicija fragmentinė; vyrauja mėlynų ir geltonų tonų ir pustonių koloritas. Potėpis ekspresyvus.