LIMIS - LIETUVOS INTEGRALI MUZIEJŲ INFORMACINĖ SISTEMA

Peizažas. Tai studijų laikų 1941–1948 Valstybiniame dailės institute (db. VDA) darbas. Justinas Vienožinskis (1886–1960) buvo vienas pagrindinių B. Jacevičiūtės specialybės dėstytojų. Etiudas nutapytas J. Vienožinskiui būdinga postimpresionizmetine sezoniškąja maniera. Kompozicija fragmentinė, suskirstyta į 5 planus. Pirmuosiuose planuose ritmiškai išsidėstyti medžiai; tolimesniuose planuose matyti bažnyčių bokštų siluetai.

Rėmas medinis, dažyta baltai. Etiude vyrauja daugiau pastelinis prislopintas koloritas. 

Peizažas. Fragmentinė įstrižoji kompozicija, padalinta į 8 planus (horizontalius) ir dar du vertikalius. Kairėje kompozicijos dalyje atskiruose planuose išdėstyti apibendrintų formų medžių ir namų siluetai. Koloritas kontrastingas, vyrauja chromatinės spalvos (ypatingai mėlynos ir geltonos tonai ir pustoniai). Potėpis ekspresyvus. Jaučiamas aiškus ritmas, primityvios apibendrintos formos. Rėmas medinis polichromuotas (balta, žalsva spalvos).

Peizažas. Fragmanetinė kompozicija yra suskirstyta į 3 stambesnius horizontalius planus (naudojami linijinės perspektyvos dėsniai). Pirmajame artimiausiame plane, centre namukas; antrajame plane kairėje – aptakių linijų, ovalių formų rausvo kolorito augalų siluetai. Trečiasis planas yra dalijamas į smulkesnius planus, kuriuose ritmiškai išsidėstę balti namų stogai ir laukų fragmentai. Vyrauja melsvų tonų ir pustonių koloritas. Potėpis ekspresyvus. Signatūros ir sukūrimo metų nėra. Rėmas medinis, dažytas baltai. 

Peizažas. Remiantis Bronė Jacevičiūtė Dailės parodos katalogas, sud. L. Čieškaitė, Vilnius: Lietuvos TSR dailės muziejus 1969, p. 11 katalogu, kuriame yra įrašas „Sartai. Temp., kart. 72x67“ šis paveikslas turėtų būti paveikslo, esančiame kataloge, etiudas. Manoma, kad jis galėjo taip pat būti sukurtas 1968 m.

Kompozicija fragmentinė, padalinta į 7 horizontalius planus. Pirmuosiuose trijuose planuose ant rusvo kolorito kalvelių kompozicija, šonuose ritmiškai išsidėstę medžių apibendrinti žalsvo kolorito siluetai. Trečiąjį planą tarp apibendrintų medžių papildo gyvenamojo namo fragmentas. Viduriniajame ir tolimesniajame plane kompozicijos šonuose išsidėstę melsvų atspalvių medžių siluetai: jų tarpe centre – Sartai. Vyraujantys šaltų melsvų tonų ir pustonių koloritas kontrastuoja su žalsvais ir rusvais tonais. Potėpis ekspresyvus, trumpas. Signatūros ir sukūrimo metų nėra. Rėmas medinis polichromuotas (balta ir žalsva spalvos).

Tai poetės Janinos Degutytės (1928–1990) portretas. J. Degutytė buvo artima dailininkės draugė, su kuria susipažino 1958 m. Fragmentinės įstrižosios kompozicijos centre – fotelyje sėdinčios ir palenkusios galvą į priekį poetės J. Degutytės figūra. Figūros ir galvos padėtis ir baltų tonų bei pustonių koloritas rodo, kad poetė nesveikuoja. Trečiame plane esančios baltų tonų ir pustonių kambario sienos ir poetės figūra kontrastuoja su ryškių, dekoratyvinių geltonų (fotelio), mėlynų ir raudonų (kilimo) tonais ir pustoniais. Rėmas medinis kiek apsitrynęs. Signatūros ir sukūrimo metų nėra.

Fragmentinė, penkių planų kompozicija. Trečiajame plane kairėje išsiskiriantys iš aplinkos horizontalia linija stovi geltonų sienų lietuvių kompozitoriaus dailininko ir chorvedžio Mikalojaus Konstantino Čiurlionio (1875–1911) gimtasis namas. Pirmajame ir antrajame planuose išsidėstę medžiai (kurie ritmingai atsikartoja kiekviename plane) ir vertikalia linija stovintis namas, gatvelė. Vyrauja žalsvų ir melsvų pastelinių (purvinų) pustonių koloritas. Kompozicija primityvoka, juntama tautodailės įtaka. 

Rėmas medinis, dažytas baltai, apsitrynęs. 

Atviroje fragmentinėje kompozicijoje sudarytoje iš 8 planų kairėje ir dešinėje pusėje ritmingai išsidėstę medžių ir namų siluetai, kurie tolimesniuose planuose harmoningai susilieja į bendrą visumą. Viduriniuose planuose diagonalia (įstriža) vertikale teka centre upė. Pirmųjų planų kalvelės ryškių gelsvų ir žalsvų pustonių kolorito. Artimesnių planų medžių viršūnės nutapytos rausvais tonais ir pustoniais. Tolimiausiems (ir tolimesniems) planams charakteringas mėlynų tonų ir pustonių koloritas. Potėpis trumpas, ekspresyvus. 

Sign. AD: Br. Jacevičiūtė/85

Atviroji fragmentinė kompozicija suskirstyta į 4 stambesnius planus. Pirmajame artimiausiame plane dešinėje išdėstyti ritmiškai apibendrinti medžių siluetai, daugiau kairėje – medžiai ir namai. Artimesnis (mažesnis) namas yra nutapytas ryškiomis raudona, geltona ir violetinė spalvomis. Ryškaus kolorito. Šis namas tampa viso paveikslo akcentu. Antrame viduriniame plane centre vertikale teka mėlyna upė, kuriai iš dešinės ir kairės – kalvos su į vieną bendrą visumą susiliejusiais į horizontalią liniją medžių siluetai, kurių kontūrai išnyksta trečiajame. Trečiajame plane vyrauja šaltų mėlynų ir žalsvų tonų ir pustonių koloritas. Naudojamas atvirkštinės perspektyvos principas. Potėpis ekspresyvus, trumpas. 

Rėmas medinis, dažytas baltai ir aptrauktas drobe. 

Portretas. Uždarosios fragmentinės piramidės kompozicijos centre 3/4 osiomis pasisukusios į kairę sėdinčios poetės Janinos Degutytės (1928–1990) figūra. Poetė buvo artima dailininkės draugė, su kuria susipažino 1958 m. 

Portretuojamosios galva palinkusi į priekį; rankose laiko baltą mezginį. Poetės figūra nuo šiltų gelsvų ir rusvų tonų krėslo, ant kurio sėdi, ir fono išskiria šaltų melsvų tonų drabužiai. Potėpis, priešingai ramiai ir melancholiškai figūrai, dinamiškas ir ekspresyvus. 

Rėmas medinis, dažytas balta spalva.

Atviroji fragmentinė kompozicija susideda iš 5 planų. Pirmajame plane, kairėje ritmiškai išsidėstę 3 medžiai (3 vertikalės) ir horizontale vingiuojantis takelis, kuris veda į antrajame plane esantį lietuvių poeto ir kunigo Antano Vienažindžio (1841–1892) gimtąjį namelį Anapolyje (Rokiškio r.) (antrajame plane ritmingai ir ligiagrečiai kairėje ir dešinėje išsidėstę medžiai ir namai). Ketvirtame plane esantys medžių ir namų siluetai susilieja į vieną bendrą visumą, kuri harmoningai pereina į penktąjį – dangaus planą. Artimesniuose planuose vyrauja gelsvų, žalsvų ir rusvų, tolimesniuose planų – violetinių tonų ir pustonių koloritas. Potėpis trumpas, švelnus. 

Rėmas medinis, polichromuotas (balta, auksinė) ir kombinuotas su drobe.

Iš ciklo „Medžiai“.

Sgn. AD: Br. Jac.1968.

Fragmentinė dekoracija, geometrinių, abstrakčių formų kompozicija. Ritmiškai išsidėsčiusios vertikalės, primenančios stačiakampio formas. Kompozicijos centre vertikalios stačiakampės formos užsibaigiančios trikampiais – ornamentuotos eglutės ornamentų. Dekoratyvios formos yra analogiškos medinėms verpstėms (prieverpstėms). Vyrauja kontrastingos aiškios raudona ir mėlyna spalvos. 

Rėmas medinis, dažytas žalsvai geltona spalva. 

Iš ciklo „Medžiai“.

Sign. AD: Br. J-te/84.

Fragmentinė kompozicija, susidedanti iš 4 planų. Pirmuosiuose trijuose planuose (centre kompozicijos) šakomis į apačią įstrižomis vertikalėmis išdėstyti medžiai. Pirmojo plano medis nutapytas šaltų baltų tonų ir pustonių koloritu; viršutinėje dalyje medžio šaknis uždengia žalsvų pustonių plotai. Kitų dviejų planų medžiai nutapyti rusvų ir žalsvų spalvų pustoniais; šių medžių šaknys aiškiai matyti kompozicijos viršutinėje dalyje. Medžių koloritas itin stipriai kontrastuoja su ryškių raudonų tonų fono koloritu. Apatinėje kompozicijos dalyje pirmajame ir trečiajame planuose lygiagrečiai viena kitos išdėstytos dvi horizontalios rudų tonų ir pustonių juostos, kurios sudaro priešpriešą vertikaliems medžiams. Kompozicija dinamiška, aiškiai jaučiamas ritmas, linijų supriešinimas. Potėpis ekspresyvus. Rėmas medinis, dažytas balta spalva.