LIMIS - LIETUVOS INTEGRALI MUZIEJŲ INFORMACINĖ SISTEMA

Urbanistinis peizažas. Kompozicijos kairėje – pakrantė su valtimi, dešiniau – besišakojantis žvyro keliukas su žmogaus siluetu. Antrame plane vieno, dviejų aukštų pastatai su kaminais, aukštų medžių siluetai. Koloritas įvairiaspalvis, dominuoja žalia spalva.

Signuotas reverso viršutinėje dalyje dešinėje pusėje.

Dailininkas Vladimiras Kasatkinas gimė Rusijoje, tačiau didesnę gyvenimo dalį praleido Lietuvoje. Po Antrojo pasaulinio karo, kuriame ir pats dalyvavo, liko Lietuvoje, Kaune. Pirmieji tapybos darbai daugiausia buvo portretai, paveikslai, sukurti karo tematika, rečiau – peizažai. V. Kasatkino darbai nuo 1954 m. rodyti įvairiose parodose. 1967 m. buvo pakviestas į Odesą eiti miesto dailininko pareigų, tačiau ten dirbo vos dvejus metus ir grįžo į Kauną. 1977 m. tapo Lietuvos dailininkų sąjungos nariu, aktyviai kūrė. 2010 m. dailininkas Nacionaliniam muziejui Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmams padovanojo du savo paveikslus: Senovinė lietuvių pilis (1987) ir Žalgirio pergalė (1981–1983). Pastarasis buvo rodytas tarptautinėje parodoje Kaip tai atsitiko Didžiajame mūšyje... Žalgirio atodangos (2010). Pasak V. Kasatkino, paveikslo Žalgirio pergalė idėja gimė pažiūrėjus lenkų kino režisierių sukurtą istorinį filmą Kryžiuočiai, kuriame nuopelnai dėl pergalės Žalgirio mūšyje priskirti Lenkijos karaliui ir Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Jogailai. Dailininkas norėjo išryškinti Vytauto Didžiojo asmenybę, parodyti jį kaip svarbiausią kovotoją Žalgirio mūšyje. Vytautas vaizduojamas raitas ant žirgo, fone plazda vėliava su Vyčiu. Prie palapinės su Lenkijos Ereliu išdidžiai stovi Jogaila, rankas uždėjęs ant kalavijo. Priešais abu valdovus klūpo žiūrovui nugaras atsukę, baltais apsiaustais su kryžiumi apsisiautę kryžiuočiai – kaip kapituliacijos ženklą jie tiesia savo kardus.

Tekstą parengė Dalius Avižinis