LIMIS - LIETUVOS INTEGRALI MUZIEJŲ INFORMACINĖ SISTEMA

Daraktoriaus, knygnešio, vieno populiariausių 1906–1914 m. poetų Jovaro (Jonas Krikščiūnas, 1880–1967) laiškas Juozui Petruliui. Šiauliai, 1951 m. lapkričio 4 d. Teiraujasi, kaip laikosi jiedu su sena motinėle, pasakoja apie jų šunelį, parvežtą į Šiaulius, prašo savo eilėraščio nuorašo. Parašas: „J. Krikščiūnas-Jovaras“. 1 liniuotas bloknoto lapas, rašytas mėlynu rašalu vienoje pusėje. Yra vokas, antspauduotas Šiauliuose ir Vilniuje.

Kultūros istorikas, kraštotyrininkas, muziejininkas, restauratorius Juozas Petrulis (1904–1975), gyvendamas Šiauliuose ir vėliau, rinko medžiagą apie poetą Jovarą: užrašė jo atsiminimus, kaupė jo rankraščius, laiškus, fotografijas, laikraščių iškarpas. Šią 1903–1956 m. medžiagą, pavadinęs „Jovaro archyvu“, 1960 m. sutvarkė, suklijavo ir surišo į knygą, kurią 1962 m. įsigijo Šiaulių „Aušros“ muziejus.

Daraktoriaus, knygnešio, vieno populiariausių 1906–1914 m. poetų Jovaro (Jonas Krikščiūnas, 1880–1967) laiškas Juozui Petruliui. Šiauliai, 1952 m. birželio 22 d. Sveikina jį ir jo seną motinėlę, siunčia jiems savo žmonos linkėjimus. Parašas: „J. Krikščiūnas-Jovaras“. 1 liniuotas bloknoto lapas, rašytas violetiniu rašalu vienoje pusėje. Yra vokas, antspauduotas Vilniuje 1952-06-24, su pašto ženklu.

Kultūros istorikas, kraštotyrininkas,muziejininkas, restauratorius Juozas Petrulis (1904–1975), gyvendamas Šiauliuose ir vėliau, rinko medžiagą apie poetą Jovarą: užrašė jo atsiminimus, kaupė jo rankraščius, laiškus, fotografijas, laikraščių iškarpas. Šią 1903–1956 m. medžiagą, pavadinęs „Jovaro archyvu“, 1960 m. sutvarkė, suklijavo ir surišo į knygą, kurią 1962 m. įsigijo Šiaulių „Aušros“ muziejus.

Daraktoriaus, knygnešio, vieno populiariausių 1906–1914 m. poetų Jovaro (Jonas Krikščiūnas, 1880–1967) 2 posmų eilėraštis „Gyvenimas“, 1952 m. birželio 7 d., ir ketureilis „Šalin tamsos debesius!“, 1952 m. birželio 22 d. Eilės skirtos Juozui Petruliui,

rašytos rusų dailininko Vasilijaus Semionovičiaus Svarogo (1883–1946) paveikslo „Volchovo statyba“ reprodukcija iliustruotos pašto kortelės reverse violetiniu rašalu. Parašai: „J. Krikščiūnas-Jovaras“ ir  „J. K-as-Jovaras“. Yra vokas.

Kultūros istorikas, kraštotyrininkas,muziejininkas, restauratorius Juozas Petrulis (1904–1975), gyvendamas Šiauliuose ir vėliau, rinko medžiagą apie poetą Jovarą: užrašė jo atsiminimus, kaupė jo rankraščius, laiškus, fotografijas, laikraščių iškarpas. Šią 1903–1956 m. medžiagą, pavadinęs „Jovaro archyvu“, 1960 m. sutvarkė, suklijavo ir surišo į knygą, kurią 1962 m. įsigijo Šiaulių „Aušros“ muziejus.

Daraktoriaus, knygnešio, vieno populiariausių 1906–1914 m. poetų Jovaro (Jonas Krikščiūnas, 1880–1967) laiškas Juozui Petruliui. Šiauliai, 1953 m. gegužės 18 d. Sveikina jį ir jo seną motinėlę. Parašas: „Jus gerbiąs Jovaras“. 1 liniuotas lapas, rašytas mėlynu rašalu vienoje pusėje. Yra vokas, antspauduotas Šiauliuose ir Vilniuje 1953-05-21, 1953-05-24, 1953-05-25.

Kultūros istorikas, kraštotyrininkas,muziejininkas, restauratorius Juozas Petrulis (1904–1975), gyvendamas Šiauliuose ir vėliau, rinko medžiagą apie poetą Jovarą: užrašė jo atsiminimus, kaupė jo rankraščius, laiškus, fotografijas, laikraščių iškarpas. Šią 1903–1956 m. medžiagą, pavadinęs „Jovaro archyvu“, 1960 m. sutvarkė, suklijavo ir surišo į knygą, kurią 1962 m. įsigijo Šiaulių „Aušros“ muziejus.

Daraktoriaus, knygnešio, vieno populiariausių 1906–1914 m. poetų Jovaro (Jonas Krikščiūnas, 1880–1967) laiškas Veronikai Petrulienei. Šiauliai, 1953 m. spalio 18 d. Sveikina su gražiu rudeniu, pasakoja apie žmoną, išvažiavusią į jo gimtinę Kalniškiuose, ir apie savo paties sveikatą bei parsivežtus iš Odesos vaistus akims. Parašas: „J. Krikščiūnas-Jovaras“. 4 liniuoti puslapiai, rašyta 3-juose jų mėlynu rašalu. Yra vokas, antspauduotas Šiauliuose 1953-10-19 ir Vilniuje 1953-05-20, 1953-05-21.

Kultūros istorikas, kraštotyrininkas,muziejininkas, restauratorius Juozas Petrulis (1904–1975), gyvendamas Šiauliuose ir vėliau, rinko medžiagą apie poetą Jovarą: užrašė jo atsiminimus, kaupė jo rankraščius, laiškus, fotografijas, laikraščių iškarpas. Šią 1903–1956 m. medžiagą, pavadinęs „Jovaro archyvu“, 1960 m. sutvarkė, suklijavo ir surišo į knygą, kurią 1962 m. įsigijo Šiaulių „Aušros“ muziejus.

Daraktoriaus, knygnešio, vieno populiariausių 1906–1914 m. poetų Jovaro (Jonas Krikščiūnas, 1880–1967) laiškas Juozui Petruliui. Odesa, 1953 m. rugpjūčio 29 d. Džiaugiasi savo ir žmonos poilsiu Rašytojų  kūrybos ir poilsio namuose. Apgailestaudamas, kad nenusivežė jokio savo kūrinėlio paskaityti kitiems rašytojams, prašo J. Petrulio parinkti kelis jo eilėraščius, išversti į rusų kalbą ir skubiai jam atsiųsti. Parašas: „J. Krikščiūnas.“ 4 liniuoti puslapiai, rašyta 2-juose jų mėlynu rašalu. Yra vokas, antspauduotas Odesoje 1953-08-30 ir Vilniuje 1953-09-02.

Kultūros istorikas, kraštotyrininkas, muziejininkas, restauratorius Juozas Petrulis (1904–1975), gyvendamas Šiauliuose ir vėliau, rinko medžiagą apie poetą Jovarą: užrašė jo atsiminimus, kaupė jo rankraščius, laiškus, fotografijas, laikraščių iškarpas. Šią 1903–1956 m. medžiagą, pavadinęs „Jovaro archyvu“, 1960 m. sutvarkė, suklijavo ir surišo į knygą, kurią 1962 m. įsigijo Šiaulių „Aušros“ muziejus.

Daraktoriaus, knygnešio, vieno populiariausių 1906–1914 m. poetų Jovaro (Jonas Krikščiūnas, 1880–1967) laiškas Juozui Petruliui. Šiauliai, 1953 m. balandžio 15 d. Jį ir jo seną motinėlę sveikina su pavasariu. Praneša gavęs pasiūlymų ilsėtis Rygos pajūryje ar sanatorijose. Dabar abu su žmona svarsto, gal verčiau pasirinkti viešnagę pas žmonos dukrą Kaliningrado srityje ar pas jo dukras Kalniškiuose. Parašas: „J. Krikščiūnas-Jovaras“. 4 liniuoti puslapiai, rašyta 2-juose jų mėlynu rašalu. Yra vokas, antspauduotas Šiauliuose 1953-04-17 ir Vilniuje 1953-04-18, su pašto ženklu.

Kultūros istorikas, kraštotyrininkas, muziejininkas, restauratorius Juozas Petrulis (1904–1975), gyvendamas Šiauliuose ir vėliau, rinko medžiagą apie poetą Jovarą: užrašė jo atsiminimus, kaupė jo rankraščius, laiškus, fotografijas, laikraščių iškarpas. Šią 1903–1956 m. medžiagą, pavadinęs „Jovaro archyvu“, 1960 m. sutvarkė, suklijavo ir surišo į knygą, kurią 1962 m. įsigijo Šiaulių „Aušros“ muziejus.

Daraktoriaus, knygnešio, vieno populiariausių 1906–1914 m. poetų Jovaro (Jonas Krikščiūnas, 1880–1967) eilėraštis „Pavasario laukiam“, 1953 m. balandžio 6 d. 4 posmai rašyti vienoje languoto lapo pusėje violetiniu rašalu. Lapo apačioje yra Juozo Petrulio prierašas pieštuku, kad tai yra Jovaro laiško (žr. GEK 1352/144 / J-R 144) dalis.

Kultūros istorikas, kraštotyrininkas,muziejininkas, restauratorius Juozas Petrulis (1904–1975), gyvendamas Šiauliuose ir vėliau, rinko medžiagą apie poetą Jovarą: užrašė jo atsiminimus, kaupė jo rankraščius, laiškus, fotografijas, laikraščių iškarpas. Šią 1903–1956 m. medžiagą, pavadinęs „Jovaro archyvu“, 1960 m. sutvarkė, suklijavo ir surišo į knygą, kurią 1962 m. įsigijo Šiaulių „Aušros“ muziejus.

Daraktoriaus, knygnešio, vieno populiariausių 1906–1914 m. poetų Jovaro (Jonas Krikščiūnas, 1880–1967) laiškas Juozui Petruliui, 1956 m. sausio 15 d. Sveikina su 1956-aisiais metais, nori jam padovanoti savo rinktinę „Neliūdėk, berželi“, kurią į Vilnių netrukus atveš žmona. Taip pat guodžiasi savo sveikata. Parašas: „Jus gerbiąs J. Krikščiūnas-Jovaras“. 1 liniuotas lapas, rašytas mėlynu rašalu vienoje pusėje. 

Kultūros istorikas, kraštotyrininkas,muziejininkas, restauratorius Juozas Petrulis (1904–1975), gyvendamas Šiauliuose ir vėliau, rinko medžiagą apie poetą Jovarą: užrašė jo atsiminimus, kaupė jo rankraščius, laiškus, fotografijas, laikraščių iškarpas. Šią 1903–1956 m. medžiagą, pavadinęs „Jovaro archyvu“, 1960 m. sutvarkė, suklijavo ir surišo į knygą, kurią 1962 m. įsigijo Šiaulių „Aušros“ muziejus.

Daraktoriaus, knygnešio, vieno populiariausių 1906–1914 m. poetų Jovaro (Jonas Krikščiūnas, 1880–1967) eilėraštis „Raudonai, žvaigždėtos rožės kad pražys...“ Kalniškiai, 1905 m. gruodžio 5 d. 28 eilutės, rašytos mėlynu rašalu abiejose liniuoto bloknoto lapo pusėse. Pasirašyta: „Jovaras“. Rankraštis į bylą neįklijuotas.

Kultūros istorikas, kraštotyrininkas, muziejininkas, restauratorius Juozas Petrulis (1904–1975), gyvendamas Šiauliuose ir vėliau, rinko medžiagą apie poetą Jovarą: užrašė jo atsiminimus, kaupė jo rankraščius, laiškus, fotografijas, laikraščių iškarpas. Šią 1903–1956 m. medžiagą, pavadinęs „Jovaro archyvu“, 1960 m. sutvarkė, suklijavo ir surišo į knygą, kurią 1962 m. įsigijo Šiaulių „Aušros“ muziejus.

Daraktoriaus, knygnešio, vieno populiariausių 1906–1914 m. poetų Jovaro (Jonas Krikščiūnas, 1880–1967) eilėraštis „Jei nori vargdieni...“, 1907 m. gegužės 26 d. 28 eilutės, rašytos mėlynu rašalu vienoje liniuoto lapo pusėje. Pasirašyta: „Jovaras“. Rankraštis į bylą neįklijuotas.

Kultūros istorikas, kraštotyrininkas, muziejininkas, restauratorius Juozas Petrulis (1904–1975), gyvendamas Šiauliuose ir vėliau, rinko medžiagą apie poetą Jovarą: užrašė jo atsiminimus, kaupė jo rankraščius, laiškus, fotografijas, laikraščių iškarpas. Šią 1903–1956 m. medžiagą, pavadinęs „Jovaro archyvu“, 1960 m. sutvarkė, suklijavo ir surišo į knygą, kurią 1962 m. įsigijo Šiaulių „Aušros“ muziejus.

Daraktoriaus, knygnešio, vieno populiariausių 1906–1914 m. poetų Jovaro (Jonas Krikščiūnas, 1880–1967) eilėraštis „Rauname daigūs piktuosius“, 1906 m. 5 posmai, rašyti mėlynu rašalu vienoje liniuoto lapo pusėje. Pasirašyta: „Jovaras“. Rankraštis į bylą neįklijuotas.

Kultūros istorikas, kraštotyrininkas, muziejininkas, restauratorius Juozas Petrulis (1904–1975), gyvendamas Šiauliuose ir vėliau, rinko medžiagą apie poetą Jovarą: užrašė jo atsiminimus, kaupė jo rankraščius, laiškus, fotografijas, laikraščių iškarpas. Šią 1903–1956 m. medžiagą, pavadinęs „Jovaro archyvu“, 1960 m. sutvarkė, suklijavo ir surišo į knygą, kurią 1962 m. įsigijo Šiaulių „Aušros“ muziejus.