LIMIS - LIETUVOS INTEGRALI MUZIEJŲ INFORMACINĖ SISTEMA

Martynas Počobutas (1728–1810) – matematikas, astronomas, švietėjas, publicistas. Kilęs nuo Gardino. Mokėsi Gardino jėzuitų mokykloje, 1745 m. įstojo į Jėzuitų ordiną, mokytojavo Vilniuje ir Polocke. Vilniaus (1745–1751) ir Prahos (1754–1756) universitetuose studijavo graikų ir lotynų kalbas, matematiką. Grįžęs dėstė senąsias kalbas, studijavo universitete teologiją. Mykolui Čartoriskiui remiant, tobulinosi Vokietijoje, Italijoje, Prancūzijoje. Nuo 1764 m. profesorius, matematikos ir astronomijos katedros vadovas, filosofijos daktaras. 1773 m., baigus Vilniaus universiteto observatorijos rekonstrukciją, pradėjo reguliarius astronominius stebėjimus, juos tęsė 34 metus, duomenis skelbė įvairių šalių moksliniuose žurnaluose. Počobuto rūpesčiu pagal Martyno Knakfuso projektą 1782–1788 m. buvo pastatytas observatorijos priestatas. 1785 m. apdovanotas Šv. Stanislovo, 1793 m. – Baltojo erelio ordinais. Londono Karališkosios mokslo draugijos narys (1770), Paryžiaus mokslų akademijos narys korespondentas (1778), Vilniaus universiteto rektorius (1780–1799). Počobuto tvarkoma mokykla buvo lotyniška, visi žinojo autoritetingo mokslininko nuomonę apie lotynų, kaip mokslo, kalbą. Rektorius buvo pasikvietęs į universitetą rimtų užsieniečių dėstytojų ir labai nenoriai įsileisdavo į auditorijas lenkiškai paskaitas skaitančius lektorius. Per 1794 metų sukilimą įėjo į Lietuvos tautinę aukščiausiąją tarybą. Nuo 1808 m. gyveno Daugpilio jėzuitų vienuolyne, ten ir mirė.
Reprezentacinis pusės figūros portretas. Mokslininkas vaizduojamas sėdintis krėsle prie darbo stalo ir rašantis. Jis vilki juodą jėzuitų sutaną, krūtinę puošia ant mėlyno kaspino kabantis Baltojo erelio ordinas ir prie kairio šono prisegta ordino žvaigždė. Ant krėslo užmesta raudona draperija. Fone vaizduojama žalia draperija ir ant stalelio stovintis dangaus sferos modelis.
Signuota apačioje kairėje: Joseph […] 1810.

Aprašė Dalia Tarandaitė

Paveikslas vaizduoja Plutarcho aprašytą epizodą. Jame pasakojama, kad Sirijos karaliaus Seleuko sūnus Antiochas (IV–III a. pr. Kr.) įsimylėjo savo pamotę Stratoniką. Kadangi jo meilė neturėjo ateities, iš sielvarto jis susirgo ir norėjo nusimarinti badu. Rūmų gydytojas išsiaiškino jaunuolio ligos priežastį ir apie ją pranešė tėvui. Seleukas kilniaširdiškai perleido sūnui gražiąją Stratoniką, kurią Antiochas netrukus vedė.
Paveiksle pavaizduotas ligos iškamuotas jaunasis Antiochas, gydytojo palaikomas sėdintis ant lovos. Tėvas atveda ir jam perduoda Stratoniką, apsirengusią jaunosios drabužiais.

Signuota apačioje ant suolelio briaunos: Józef Oleszkiewicz faciebata 1810.

Aprašė Dalia Tarandaitė

Centre – prie apvalaus tamsiai rudo ornamentuoto stalo ant tamsiai rausvo medinio ornamentais raižyto krėslo sėdi vyras, trimis ketvirčiais pasisukęs į dešinę. Dešinėje rankoje laiko lapą popieriaus, ranka atremta į stalą, ant kurio guli knyga ir padėti trys puošnūs indai. Veidas stambus, tamsūs garbanoti plaukai, su žandenomis, aukšta kakta, tiesi nosis, siauros lūpos. Apsirengęs tamsiai rudu švarku, pilkomis siauromis kelnėmis, balta liemene, po apykakle parištas tamsiai mėlynas šalis, susegtas puošniu smeigtuku. Kairėje ant sienos – tamsiai raudona draperija, dešinėje ant židinio – du balti biustai, centre – angeliuko skulptūra.