Kolūkiečiai rauna linus, 1953 m.
Kompozicijoje – laukuose moterys pjauna, riša linus ir stato juos į gubas.
Signuotas dažais averso apatinėje dalyje kairėje: „Z.Pertavičius / 1953“.
Kompozicijoje – laukuose moterys pjauna, riša linus ir stato juos į gubas.
Signuotas dažais averso apatinėje dalyje kairėje: „Z.Pertavičius / 1953“.
Kompozicijoje – Volgos–Dono kanalo fragmentas.
Signuotas dažais averso apatinėje dalyje dešinėje: „Z.Pertavičius“.
Kompozicijoje – dvidešimt trys moterys, šalia viena kitos, ravi daržą, kairiau – moteris kalbasi su vyrų, dar kairiau – dvi moterys ravi atsilikusios.
Signuotas dažais averso apatinėje dalyje dešinėje: „Z.Pertavičius“.
Upės vasaros peizažas. Dešinėje nuo apatinio kampo tolyn teka melsvai pilka upė. Kairysis kranto šlaitas apaugęs gelsvai žalia žole. Į šlaito viršų nuo apgriuvusio pastato trikampiu stogu veda laiptukai. Šlaito viršus gausiai apaugęs žaliais medžiais ir krūmais. Žydras dangus padengtas balkšvais kamuoliniais debesėliais.
Peizažo dešinėje pusėje – tamsaus pastato galinės sienos fragmentas. Šalia auga tamsių ir šviesiai žalių atspalvių du medžiai; aplink aukšta žolė ir tvora. Prie tvoros, ant ryškiai žalios pievos, pavaizduota abstrakti moters žilais plaukais, su oranžine palaidine ir batais bei melsvu sijonu figūra. Kairėje pusėje – žali krūmai. Tolumoje matyti gelsvi laukai, horizonte tamsių miškų siluetai. Dangus melsvai ir gelsvai baltas. Tapybai būdingi smulkūs, dinamiški potėpiai.
Peizažo centre, kiek kairiau, pavaizduotas šviesus vingiuotas kelias. Kairėje pusėje smulkių potėpių tankūs, aukšti, žali krūmynai. Dešinėje kelio pusėje – aukštas pilkšvai žalias krūmas, nuo kurio ant žolės krenta šešėlis; šalia neaukšti žali krūmai. Peizažo centre, kelio gale, atsiveria vaizdas į miško horizontą, už jų melsvos aukštos kalvos. Dangus su pilkšvai baltais debesimis.
Peizažo kairėje pusėje pavaizduota žalia miško paklotė ir du krūmeliai kampe; dešinėje pusėje aukštėjanti kalvelė ir miško pradžia. Tarp aukštų medžių – mėlyna abstrakti žmogaus figūra, arčiau perspektyvos žilos moters su raudonu sijonu ir juoda palaidine figūra. Tolumoje horizonte – kalvų siluetai. Dangus rusvai baltas. Tapyba smulkių, dinamiškų potėpių.
Paveikslo kompozicija centruojama į pastatą, kurio fasadas pavaizduotas labiau į kairę pusę, atsukant rytinę namo dalį. Tai Žemaitijos kraštui būdingas gyvenamasis namas – troba; pasižymi ilgu ir plačiu korpusu, neaukštomis pjautų sienojų horizontaliai apkaltomis rudomis sienomis; priekinėje dalyje išsikišęs medinis fasadas su dviem rąstų kolonomis ir trikampio formos stogeliu, po juo įėjimas į trobą; iš abiejų fasado pusių – po du langus, taip pat du rytinėje dalyje. Stogas masyvus, keturšlaitės su čiukuru formos, dengtas šiaudais arba skiedromis. Virš stogo išeina kaminas. Trobos koloritas niuansuoja tarp šviesiai ir tamsiai rudos. Šalia šviesus kelias ir žalia žolė. Kairiajame kampe viršuje – medžio lapų fragmentas, dešiniajame kampe mažas krūmelis. Dangus melsvai baltas.