Arvydas Sabonis, Stasys Sabonis
Cenzūra, naikindama žodžius, mintis ir faktus, naikina ir pasaulį – mūsų visuomenės ir jos kultūros raida tragiškai užlūžo... CK–KGB–Glavlitas ir spauda, rašytojas ir cenzūra, leidykla ideologizuotos totalitarinės visuomenės sistemoje – apie visa tai pasakoja šios knygos autoriai: rašytojai, kritikai, redaktoriai, Glavlito darbuotojai ir buvę aukštų instancijų vadovai, apie tai byloja ir pirmąkart skelbiami dokumentai. Apie tuos, kurie kūrė, ir apie tuos, kurie griovė, rašo J. Avyžius, A. Bernotas, J. Juškaitis, J. Laucė, R. Lankauskas, A. Puišytė, K. Saja, J. Vaičiūnaitė ir kt. Iš tikrųjų, anot dr. V. Kubiliaus, „sovietinio laikotarpio lietuvių literatūros istorija galėtų būti rašoma kaip kovos su cenzūra, pastangų ją apeiti ir pergudrauti, kaip vidinio cenzoriaus nugalėjimo istorija”.
Knygoje yra rašytojos Aldonos Puišytės ir poeto Bernardo Brazdžionio įrašai.
B. Brazdžionio pažymėtas tekstas ir įrašai p.: [9]; 10; [11]; 25; 30; 31; 32 (įrašas paraštėje: kaip kam atrodė); 33 (įrašas paraštėje: taryb. valdža atėmė / davė; žemiau: davė); 34 (įrašas paraštėje: atėmė); 35; 36; 37; 38; 39; 40; [41]; 45; 48; 49; 52; 53; 54; 55; 56; 57; 58; 59 (įrašas paraštėje: Baltakio bolševikinės mintys) ; 60; 61; 62; 63; 126; 127; 128; 129; 130; 131; 133; 134 (įrašas paraštėje: Apie save kaip kovotoją – genijų); 141 (įrašas paraštėje: Apie tarybinę santvarką); 142 (įrašas paraštėje: beletristika, ne faktai); 147; 148; 149 (įrašas paraštėje: Apie jaunimą); 153; 156; [157]; 203; 207; 208; 209; 210; 211; 212, 213 (įrašas paraštėje: K. Ambrasis); 214; [215] (įrašas paraštėje: -ar ir tai būdavo rašoma? / negalima tikėti; žemiau: toks bendras pasakymas - joks liudijimas); 289 (įrašas paraštėje: o ko [neįskaitoma] vyleisi); 290 (įrašas paraštėje: dėl brolio ir sesers); 291; 292; 293; 294; 295 (įrašas paraštėje: gal ir artėjimas prie to paties?); 319; 320; [321] (įrašas paraštėje: iš to sakinio suprantama, kodėl tas rašinys dedamas); 335; 336; 337; 339; 339; 340; 341; 342 (įrašas paraštėje: ar gi? žemiau: Venclova); 343; 345; 346; 347; 348; 349; 350 (įrašas paraštėje: Tai kokia čia cenzūra); 351; 352 (įrašas paraštėje: už ką? už gerą darbą?); 353; 354; 355; 369; 370; 371; 372; 373; [374] (įrašas paraštėje: klausimas, ar taip galima sulyginti – / o gal jis „bandė” pralįsti?); 375 (įrašas paraštėje: kiek tu „apgaudinėjai”? / žemiau: geradaris / žemiau: iš „gudrumo”!); 377; [378] (įrašas paraštėje: oi, koks mandagumas! / Kurgi ne! Patys vykdytojai turėjo labiausiai bijoti nes tuo paremta visa sistema); 436; 453; 454 (įrašas paraštėje: žinoma, kam / Bet gi čia ir ne politika); 463; 464; 465; 466; 467; 468; 469; 474; 475; 476; 477; 479 (įrašas paraštėje: Kas užkliūva jiems!); 480; 481 (įrašas paraštėje: Oho koks mandras!); 482 (įrašas paraštėje: kodėl?).
A. Puišytės pažymėtas tekstas ir įrašai p.: antraštiniame lape; 160 (įrašas paraštėje: M. Karčiauskas; apačioje: L. Zaleckis) 162 (įrašas paraštėje: M. Karčiauskas); 163 (įrašas paraštėje: Just. Marcinkevičius); 164; 165 (įrašas paraštėje: Juozas Stepšys); 170 (įrašas paraštėje: J. Stepšio); 176 (įrašas paraštėje: Vytautas Kubilius; žemiau: Kai ši knyga 1990 m. kovo mėn. Liet. rašytojų s. visuotiniame susirinkime buvo pasiūlyta Lietuvos nacionalinei premijai, po poros mėnesių pasirodė triuškinanti D. Mitaitės recenzija); 177 (įrašas paraštėje: „Moralizuojanti poezija” Argumentuotai ir pagrįstai gynė Viktorija Daujotytė str. „ Problemiški kriterijai” (Literatūra ir menas, 1990 rugpjūčio 4 d.); 178 (įrašas paraštėje: V. Daunys ir S. Geda; žemiau: V. Dauniui sakau: „Reikia kaiką daryti...” o jis man lyg su baime: „Tai kad čia politiniai dalykai...”); 182 (įrašas paraštėje: Kauno skyrius, laidą ruošė P. Palilionis); 183 (įrašas paraštėje: V. Martinkaus).
